Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo birželio 5 d. pirmadienio iki

birželio 11 d. sekmadienio, 2023

 

►link ŠVČ. KRISTAUS KŪNO IR KRAUJO ( DEVINTINIŲ), A

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad Šventoji Dvasia iš mūsų bendruomenių pašauktų daug misionierių, pasiryžusių visiškai pasišvęsti Dievo Karalystės skelbimui.

 

 

 

„Kas valgys tą duoną - gyvens per amžius“

                                                               Jn 6, 58

 

 

 

Kaip elgtis valgant

Valgydami įsivaizduokime, kaip Jėzus Kristus valgo su savo mokiniais, stebėdami, kaip jie valgo, geria, žvelgia ir kalba, stenkimės juos pamėgdžioti. Šitaip protą labiau įtraukę į šią meditaciją, o ne į valgymą, lengviau išmoksime, kaip elgtis (pagal šventojo Ignaco Lojolos Dvasines Pratybas).

  

Namie 

Šeimoje ar su draugais kiekvienas paieškokime daikto, simbolizuojančio, kuo gyvenome per visus mokslo metus. Suraskime laiko su kitais juo pasikeisti. Padėkime daiktus ant mažo staliuko ir juos stebėkime. Jų viduryje pastatykime žvakę, kad juos apšviestų. Kiekvienas maldoje pagalvokime, ką norime išreikšti - padėkoti arba prašyti atleidimo, arba ko nors išmelsti Dievo. Vėliau tai išsakykime garsiai. Po kiekvieno maldavimo ar padėkos pagiedokime trumpą priegiesmį, kreipdamiesi į Dievą.  

Baigiasi mokslo metai. Tai laikas užversti knygas ir sąsiuvinius, atsisveikinti su mokslo draugais iki juos sutiksime grįžę, pasveikinti mokytojus, pasikeisti įvairiais adresais... Šis mažas ritualas kasmet kartojasi su tam tikra nostalgija. Tai laikas dar kartą permąstyti, kas įvyko per šiuos mėnesius: žengimas į priekį, atsitraukimai, kas sukurta ir kas leidžia augti, su kuo buvo sunku susidurti. Paprasčiausiai – kad neužmirštume. Kaip iš tikrųjų toliau ieškoti savo kelio, jei neatsimeni, ką esi jau nuėjęs? Žvelgdami į ateitį, turime saugoti ryšį su praeitimi. Tai mums primena ir Švenčiausiojo Sakramento šventė. Jėzus Kristus yra tarp mūsų labai kukliame dovanojamoje duonoje maistui ir kontempliacijai. Ženkle, kuris įsišaknija ne tik Jo mirtyje ir Prisikėlime, bet ir manoje, kuri kadaise buvo dovanota dykumoje per Išėjimą. Šios duonos valgymas mus susieja su praeitimi, dabartimi, ateitimi.

Štai kas sudaro mūsų krikščionišką tapatybę.

 

             Anne – Marie Aitken

 

Jėzaus evangelija pagal Joną (Jn 6, 52-58)

 

 

 

 

Jėzus pasakė žydų miniai: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus.

Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus!

Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.

 

Pirmadienis 20 d.

Gerai maitintis

 

Kiek laiko praleidžiame valgydami, kalbėdami apie tai, ką norėtume valgyti ar apie tai, ką valgėme? Valgyti – tai ne tik atgauti jėgas. Tai ir įsitaisyti, dalytis su kitais, suteikti sau malonumą, prisiminti (mes visi turime savo mėgstamus pyragaičius kaip Prustas), jaustis gyvybingesniam. O būti gyvybingesniam yra tai, apie ką Jėzus kalba: „kas valgo mano Kūną, tas turi amžinąjį gyvenimą“. Šiandieną būsiu dėmesingesnis tam, ką valgau, ir dėkosiu Viešpačiui. Taip pat galvosiu apie tuos, kurie negali gerai maitintis.

 

 

Antradienis 21 d.

Gyvybinga jaunystė

 

Šį vakarą daugelyje šalių, gatvių skambės daug muzikos. Muzika yra pagrindinis maistas. Šią birželio 21 dieną galiu panaudoti atrasdamas naujus ritmus ar klausydamasi to, ką mėgstu, ir leisdamas, kad mane paliestų. Tai ir Luiso Gonzago, jaunimo globėjo, šventė. Šis jaunas 16-o amžiaus jėzuitas, žinomas savo džiaugsmu ir humoru, rūpinosi maru sergančiais ligoniais. Jam užtariant, melsiuosi už visus jaunus žmones, kuriuos pažįstu.

 

 

Trečiadienis 22 d.

Dievas maitina

 

Maitinimosi tema eina per visą Šventąjį Raštą: nuo Abraomo svetingumo, vėliau pereidamas prie manos dykumoje ir gero Kanos vyno iki Paskutinės Vakarienės. Čia Jėzus ką tik pamaitino visą minią ir bandė parodyti tikrąją šio ženklo prasmę. Dar kartą lėtai perskaitysiu Jo žodžius: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. Stengsiuosi pamatyti, kaip Dievas yra mano ir pasaulio gyvenime.

 

 

Ketvirtadienis 23 d.

Ne tik duona

 

Prieš keletą mėnesių per Gavėnią buvome kviečiami klausytis, kaip „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“. Tai realybė, kurią dažnai pamirštame kasdienybės dalykuose, kuriuos reikia padaryti: mes esame maitinami Žodžiu, žodžiais. Stengsiuosi surasti keletą Šventojo Rašto žodžių ar keletą iš brolių ar seserų išgirstų žodžių, kurie praturtina ir maitina šias dienas.

 

 

Penktadienis 24 d.

Aukso pusbrolis

 

Šiandieną švenčiame Jono Krikštytojo gimimą. Savo Evangelijos pradžioje Jonas išaukština Jėzų ir Joną Krikštytoją. Šis turėjo užduotį paruošti Jėzaus atėjimą ir krikštu liudyti Šventosios Dvasios atėjimą. Kaip visi pranašai, jis turėjo tokius tvirtus žodžius: „O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate“.

Leisiuosi maitinamas šių žodžių.

 

 

Šeštadienis 25 d.

Valgyti Jo kūną

 

Kaip Jėzaus amžininkai, taip ir mes galime save paklausi: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ Kaip „valgyti Jėzų“, lieka klausimas. Jo buvimą duonos gabalėlyje sunku suprasti ir išreikšti. Kad tą įrodyti, pakanka bandyti apie tai kalbėti aplink mus, ypač tiems, kurie nesidalija savo tikėjimu. Galiu melsti dviejų malonių: pradžioje įeiti į šios didelės paslapties įsisamoninimą protu; vėliau – pajusti Dievo, kuris save atiduoda per Komuniją, skonį savo kūnu, kad gyvenčiau su Jėzumi šiandieną, rytoj ir visada.

 

 

Sekmadienis 26 d.

Kasdienė mūsų duona

 

Jėzus mums paliko pagrindinį nurodymą, kaip kreiptis į Dievą: „melskitės taip...Tėve mūsų, kuris esi danguje... kasdienės duonos duok mums šiandien...“ Jėzus kalba apie Dievą kaip apie Tėvą. O šis Tėvas neleidžia mums mirti iš bado, nes rūpinasi kiekvienu mūsų. Šis Tėvas mums dovanoja tai, kas brangiausia pasaulyje, kad turėtume gyvenimą, dalytumės Jo gyvenimu: pačiu Jėzumi, Jo Sūnumi. „Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane”. Tai viskas. Tai pati geriausia naujiena. Džiaukimės kaskart, kai prasideda Eucharistija. Nepripraskime prie to!

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos   .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

 

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).