Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo vasario 17 d. pirmadienio iki

vasario 23 d.. sekmadienio, 2025

 

 

link VII eilinio sekmadienio, C

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad Bažnyčios bendruomenė išgirstų jaunų žmonių,

jaučiančių pašaukimą tarnauti Kristaus misijoje

pasirinkus kunigystę ar pašauktąjį gyvenimą,

troškimus ir abejones.

 

 

 

„Jums, kurie klausotės, aš sakau“

                                                                       Lk 6, 27

 

   

 

 

Sakau jums, kurie manęs klausotės Klausytis. Be abejo, tai sunkiausia žmogaus veikla, kurią reikia išgyventi tiesoje. Klausytis nepertraukiant. Klausytis ir leistis būti perkeistam to, kas girdima. Klausytis, negalvojant apie nieką kitą. Klausytis, randant tam laiko. Klausytis nepavargstant. Kai kurie Jėzaus žodžiai skirti žmonėms, kurie Jo klausosi, tai yra tiems, kurie apsisprendė sekti Juo ir pasitiki tuo, ką Jis sako. Galima manyti, kad tarp jų yra ir „Link sekmadienio“ skaitytojų. Taigi, jei esate pasirengę klausytis Jėzaus, ši Evangelija nuostabi. Ji nuves jus į nepažįstamas žemes, kur karaliauja atleidimas, kur viešpatauja brolybė, kur savanoriška dovana yra įprastas dalykas, kur neteisiama. Sveiki atvykę į pažadėtąją žemę jūs, kurie klausotės Jėzaus. Jūs būsite Aukščiausiojo vaikai, „juk Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems”.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Luką
(Lk 6, 27–38)

 


Anuo metu Jėzus bylojo savo mokiniams: „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių. Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems. Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.“ 

 

 

 

Pirmadienis 17 d.

 

 

Ištempti ausis

 

Lygumoje Jėzus ką tik kreipėsi į minią ir į savo mokinius žodžiais apie kelius, kurie daro žmones laimingus ar nelaimingus. Jis tęsia savo kalbą, kviesdamas į labai konkretų elgesį, vartodamas veiksmažodžius. Tačiau pirmiausiai reikia klausytis. Klausymasis sudėtingas, jam reikia tikro buvimo ir vidinio atsivėrimo. Ar esu pasirengęs išgirsti, ką sako Jėzus, įgyvendinti Jo reikalavimus? Prašysiu šios malonės maldoje, nes vien mano jėgomis tas neįmanoma.

 

 

Antradienis 18 d.

 

 

Mylėti, kalbėti ir daryti gera, melstis

 

Pirmasis Jėzaus patarimas – mylėti savo priešus ir daryti gera toms ir tiems, kurie mūsų nekenčia. Jis išdrįsta pasakyti, kad turime priešų, žmonių, kurie mūsų nemėgsta ir nori mums pakenkti. Nebūtinai kiekvienas iš mūsų tą suvokėme ar patyrėme. Jei taip, patyrėme, kaip sunku neauginti kartėlio ar neparodyti agresijos, nekeršyti. Jėzus kviečia mus elgtis, kaip Jis elgėsi, išgyventi su Juo palaiminimus ir melstis, kas mus perkeičia. Šventoji Dvasia, leisk man patikėti, kad Dievui nėra negalimų dalykų.

 

 

 

Trečiadienis 19 d.

 

 

Duoti kiekvienam, kuris prašo

 

Iš tiesų, ko Jėzus iš mūsų prašo, atrodo perdėta: atiduoti marškinius tam, kuris atima iš mūsų apsiaustą, atsukti kitą skruostą tam, kuris jau užgavo per vieną skruostą. Mylint ribų nėra. Tėvai tą gerai žino, mylėdami savo vaikus. Galbūt kaip tik Jėzus nori, kad tą suvoktume. „Mylėti – reiškia atiduoti viską ir dovanoti save“, – sakė Teresė iš Lizjė. Šventoji Dvasia, ateik ir praplėsk mano širdį, ateik ir praplėsk mano žvilgsnį iki Dievo žvilgsnio į pasaulį ir į kiekvieną iš mūsų.

 

 

 

Ketvirtadienis 20 d.

 

 

Geriau nei nusidėjėliai

 

 

Jėzus kviečia į „Magis“, kviečia žengti dar vieną žingsnį toliau nei įprastai. Galbūt tai krikščionybės naujumas. Kalbama ne apie savęs lyginimą su kitais, norint varžytis, o apie tai, kaip pasielgti kitaip – geriau nei nusidėjėliai elgiasi. Tačiau tas nepadaro mūsų šventų. Kyla klausimas: „Ar esame Kristaus mokiniai, ar nesame?” „Ar esame pasirengę sekti Jo pėdomis per savo žmogiškuosius santykius?” Šventoji Dvasia, išsaugok mane nuolankų šiandien, kai bendrauju su kitais.

 

 

 

Penktadienis 21 d.

 

 

Atleisti

 

 

Jėzus nupiešė savo portretą kiekvienu palaiminimu, Jis kalba mums apie save šiais keliais veiksmažodžiais. Geras tas, kuris myli, kalba ir daro gera, meldžiasi, duoda šimteriopai ir atleidžia. Šis žodis viską vainikuoja! Atleisti – tai ne nusižeminti prieš kitą, o pripažinti padarytą blogį, peržengti šį blogį, jo nepamirštant ir neužsiveriant. Atleisti reikia didelės vidinės laisvės. Šventoji Dvasia, Tu, kuri suminkštini, kas kieta, atveri, kas manyje uždaryta ir trukdo atleisti.

 

 

 

Šeštadienis 22 d.

 

 

Būti Aukščiausiojo vaikais

 

 

Visi Jėzaus vartojami veiksmažodžiai nurodo, kaip turime elgtis, norėdami būti Tėvo vaikai. Tėvas „maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“. Jis žvelgia į mus savo Sūnaus akimis ir nesustoja ties mūsų ribotumu ir nuodėmėmis. Ar ne į tai ir mus kviečia? Šiandien švenčiame Šventojo Petro sostą, tai proga melstis už popiežių ir už Bažnyčią. Šventoji Dvasia, Tu, kuri jungi Tėvą su Sūnumi, padėk man ryžtingai priimti visus, kuriuos šiandien sutiksiu, kad ir kokie būtų mano jausmai jiems.

 

 

 

Sekmadienis 23 d.

 

 

Meilės atlygis

 

Mylėti, kalbėti ir daryti gera, melstis, atsukti kitą skruostą, duoti, atleisti, parodyti gailestingumą: elgesys, kurį ne taip lengva perimti kiekvieną savo gyvenimo dieną, ypač kai susitinkame su priešais ar žmonėmis, kurie dėl įvairiausių priežasčių mūsų nemėgsta. Tada išmatuojame meilės, į kurią esame pašaukti, gylį. Tai viršija mūsų jėgas, bet ne To, kuris gyvena mumyse nuo mūsų Krikšto – Šventosios Dvasios, su Dvasia viskas pasidaro įmanoma. Ši meilė, nereikalaujanti atlygio, yra dovana, kurią reikia priimti ir padaryti vaisingą. Duona į kelionę mums duodama kiekvieną sekmadienį, kad galėtume ištikimai eiti pirmyn savaitę po savaitės, neprarasdami vilties. Nedvejodami semkime iš šios meilės šaltinio.

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).