Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 1 d. pirmadienio
iki sausio 7 d. sekmadienio, 2024
►link VIEŠPATIES APSIREIŠKIMO šventės, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad Dvasia padėtų mums pažinti skirtingas charizmas
krikščionių bendruomenėje ir atskleisti įvairių Katalikų Bažnyčios liturginių tradicijų turtingumą.
„Kitu keliu pasuko į savo kraštą“ Mt 2, 12
Mt 2, 39
Rodas labai dvejoja: jis sunerimęs, nori nusilenkti žydų Karaliui. Bet jis labai atsargus, prieš eidamas nusilenkti, jis imasis atsargumo priemonių. Koks kontrastas Išminčiams. Jie leidžiasi į ilgą kelionę, vos tik pamatę žvaigždę, nedvejodami, nežinodami, kur ras šį ką tik gimusį garsųjį žydų Karalių. Pamatę vaikelį, jie sujaudinti, be galo džiaugiasi. Pradžioje mūsų ketinimai gali būti teisingi, o vėliau pamažu gali kiek išsikreipti, kaip Erodo. Dievas žino, kad kartkartėmis susvyruojame ir susvirduliuojame, išsigąstame, atsitraukiame, sudvejojame... Sekime sapne įspėtų išminčių
pavyzdžiu, kad, nuklydę nuo savo kelio, kaskart grįžtume į teisingą kelią – besąlygiškai sekti Kristumi.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 2, 1–12)
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti.“ Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą –
Izraelį.“ Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.“ Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir
štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam
dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą,
kitu keliu pasuko į savo kraštą.
Pirmadienis 1 d.
Išminčiai, atkeliavę iš tolimos šalies
Ką tik atšventėme Kalėdas: prisiminėme Jėzaus gimimą Betliejuje, mažame Judėjos miestelyje. Šią savaitę keliaujame į Epifanijos šventę ir švenčiame Jėzaus atėjimą dėl visų žmonių. Pas Jį ateina nebe piemenys, o išminčiai. Jie kilę iš Rytų, jų tautybė nenusakyta. Jie pagonys, praktikuoja astrologiją, mediciną ir skaito sapnus. Skirsiu laiko ir žvelgsiu su nuostaba į juos, keliaujančius ieškoti ką tik gimusio Jėzaus.
Leisiuosi į kelią su jais ir visais šių dienų išminčiais.
Antradienis 2 d.
Užtekėjusi žvaigždė
Išminčiai pamatė užtekėjusią žvaigždę, skelbiančią apie žydų karaliaus atėjimą. Jie keliauja į Jeruzalę, kad sužinotų, kur rasti šį karalių. Galbūt gili šios žvaigždės prasmė randama Skaičių knygoje, kur sakoma: „žvaigždė patekės iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio“ (Sk 24,17); tai pagonio Balaamo ištarti žodžiai (Sk 24, 17)! Mato evangelijoje nesakoma, kad žvaigždė vedė išminčius kelyje, tik kad ji paskatino juos leistis į kelią. Stebėsiuosi šia žvaigžde, užtekėjusia dangaus skliaute, ir prisiminsiu šviesos ženklus, atvedusius mane pas Kristų.
Trečiadienis 3 d.
Erodas, pavydus karalius
Jėzaus gimimo metu Judėjoje karaliavo Erodas Didysis. Žiaurus karalius, pavydėjęs dėl savo galios, nužudęs kelis savo šeimos narius. Sužinojęs, kad Rytų išminčiai ieško žydų karaliaus, jis sunerimsta, nes negali pakęsti jokio varžovo. Jis ne vienintelis, su juo ir visa Jeruzalė. Stabtelėsiu ties tokiu
Erodo elgesiu. Žvelgsiu, kaip valdžia gali sugadinti žmogų. Prašysiu malonės, kad nesileisčiau pavergiamas valdžios patrauklumo, kad turėčiau didesnę vidinę laisvę.
Ketvirtadienis 4 d.
Raštas kaip vadovas
Erodas tariasi su aukštaisiais kunigais ir Rašto aiškintojais, kurie gerai išmano Raštą. Biblija aiškiai nusako vietą, kur turi gimti Mesijas: „Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį.“ Tiesą sakant,
išminčius, tuos, kurie yra pagonys, ves ne žvaigždė, o Šventasis Raštas. Leisiu, kad mano kelią keistų Dievo pasirinkimai Biblijoje ir šiomis dienomis.
Penktadienis 5 d.
Pranašiškos dovanos
Išminčiai neateina tuščiomis rankomis. Dovanas jie dovanoja ne Erodui, o vaikeliui Jėzui, kurį randa su motina. Kaip ir mokiniai prieš prisikėlusį Kristų Mato evangelijos pabaigoje, jie parpuola ant žemės. Jų dėžutėje yra aukso karaliui, smilkalų Dievui pagarbinti ir miros, skelbiančios Jėzaus mirtį. Šios dovanos yra tarsi tikėjimo išpažinimas, išreikštas simboliniu būdu. O kokias dovanas padovanosiu Kristui šiuo Jo Apsireiškimo laiku, dovanas, reiškiančius ryšius, kuriuos noriu su Juo užmegzti.
Šeštadienis 6 d.
Kitas kelias
Šie išminčiai iš tolimos šalies namo grįžta kitu keliu. Juos džiaugsmo pripildė žvaigždė, kurią jie vėl pamatė Betliejuje, o ypač šis naujagimis karalius, toks nuolankus ir toks slėpiningas. Jų gyvenimas pasikeitė, vienoks buvo prieš, kitoks – po. Atvira jų širdis atpažino tą, kurio ieškojo ir kurį žvaigždė jiems nurodė. Viešpatie Jėzau, duok mums plačią ir kilnią širdį, galinčią atpažinti Tave per ženklus, kurie mane ragina keisti kelią ir veda nauju gyvenimo keliu?
Sekmadienis 7 d.
Visuotinis išgelbėjimas
Kai Dievas apsireiškia žmonėms, Jis tampa vienu iš jų, niekuo neišsiskiriančiu. Evangelijoje pagal Luką angelai sako piemenims, kad gimė Išganytojas, kuris paguldytas ėdžiose ir suvystytas vystyklais, kaip ir visi pasaulio kūdikiai. Jiems šviesa ateina iš dangaus. Ji ateina iš dangaus ir
išminčiams, mačiusiems užtekančią žvaigždę. Piemenys ir išminčiai mums sako, kad Dievo išganymas skirtas kiekvienam. Jis skirtas visiems, kas tik gyvas, artimiems ir tolimiems, ir kiekvienas iš mūsų galime jį atpažinti savo gyvenime per paprastus ženklus, ypač kiekvienoje Eucharistijoje. Kristus mums atiduoda save per duoną ir vyną, kurie tampa Jo Kūnu ir Krauju, kad mes būtume Jo kūnu šiame pasaulyje. Graži misija, nukreipta į mūsų tikėjimą ir pripildanti mus džiaugsmo.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
