Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo kovo 18 d. pirmadienio iki
kovo 24 d. sekmadienio, 2024
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad įvairiuose pasaulio kraštuose
dėl Evangelijos savo gyvybe rizikuojantys krikščionys
savo drąsa ir misionierišku užsidegimu
įkvėptų Bažnyčią.
„Jo reikia Viešpačiui“ Mk 11, 3
Mk 11, 3
Atsakymas jus gali sugluminti: „Jo reikia Viešpačiui.“ Kodėl asilaičio reikia Tam, kuris į Jeruzalęįžengia kaip karalius ir kurį Jo tauta sutinka su ovacijomis! Koks keistas karalius, pasirinkęs užsėsti ant asilo. Slėpiningas Mesijo pasirinkimas, kad išsipildytų Zacharijo pranašystė: „Štai tavo karalius pas tave ateina, – Jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo – ant asiliuko, asilės jauniklio“ (Zch 9.9). Asiliukas leidosi užsėdamas ir buvo paklusnus, jo savybės – kantrybė, nuolankumas ir tarnystė. Asiliukas ėjo ten, kur Jėzus norėjo. Jis nieko nedarė, tik leidosi vedamas ir pakluso. Neužsėskime ant savo aukštų žirgų, o ant asilo nuolankumo ženklan, juk Jėzus jį pasirinko, kad Jam tarnautų. Bet mokėkime atsirišti, leiskimės būti atrišti, atsisakykime bet kokio prisirišimo, būkime laisvi nuo visko.
Emmanuelle Huyghues Despointes, KG bendruomenė
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 11, 1–10)
Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius, tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins’.“ Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“ O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. Jie atveda asilaitį pas Jėzų,
apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo. Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo Karalystei! Osana aukštybėse!“
Pirmadienis 18 d.
Kaimas ir sostinė
Einame keliu link Didžiosios savaitės pradžios – Verbų sekmadienio, iškilmės, kuri labai populiari. Evangelija, skaitoma Mišių pradžioje, leis mums iš naujo išgyventi, kas įvyko tą dieną. Jėzus ir Jo mokiniai artėja prie sostinės Jeruzalės. Po kelių dienų šiame mieste viskas išsispręs. Tačiau prieš įžengiant planuojamas sustojimas kaime, kurio pavadinimo nežinome, jis netoli Alyvų kalno, netoli Betfagės ir Betanijos. Jėzau, esi ne tik sostinių, bet ir kaimų be pavadinimų žmogus. Praleisk šią savaitę mano namuose. Lauksiu Tavęs.
Antradienis 19 d. Asilaitis?
Užsėdęs!
Keistas jojamasis gyvulys: ne žirgas, ant kurio jojama į karą, o asilas, ne pats narsiausias gyvūnas. Vertas karaliaus? „O ne!“ – atsako Dievo visagalybės šalininkai. „O taip!“ – atkerta tie, kuriuos jau sukrėtė kryžiaus beprotybė ir kurie ten atrado kitokią galią. Tiktų, kad Jėzus įžengtų pergalingai užsėdęs – tai Jo galios ženklas, ant asilo – taikos, o ne karo ženklo. Jėzau, dailidės Juozapo Sūnau, kurį šiandien švenčiame, nusprendei savęs neprimesti, kaip ir Tavo tėvas. Išmokyk mane savo
veikimo būdo...
Trečiadienis 20 d.
Drabužiai
Ne odinis balnas Jėzui, o drabužiai tų, kurie vaikščiojo su Juo. Ant kelio ne rožių žiedlapiai, o ant žemės nutiesti drabužiai. Tai, kas apsaugo kūnus nuo šalčio ir blogo oro, aukojama Jėzui. Vien tik Jis apsaugos ir sušildys ilgam, Jo drabužiai nusidėvės. Tad Jėzus gali sutrypti tai, kas mums padeda kaip apsauga. Jis gali atsisėsti ant to, kas neleidžia mums mirti nuo šalčio. Galime viską paleisti, kad būtume Jo pagauti. Jėzau, pamatyk drabužius, kuriuos dabar tiesiu ant žemės. Ateik ir perrenk mane savo švelnumu.
Ketvirtadienis 21 d.
Žalios šakelės
Ant kelio – ne tik žemę nuklojantys drabužiai, bet ir nupjautos šakelės iš laukų. Šakelės, kurias laikysime rankose sekmadienį, – to prisiminimas. Pašventintos jos papuoš kryžius su Nukryžiuotuoju, ikonas, statulas... mūsų namuose. Taip jie taps keliu, kuriuo Jėzus eis visus metus. Jėzau, šiandien mano malda tebūnie tarsi sodininko, kuris ateina nupjauti šakų, kad Tave
pašlovintų ir pasiliktų ten, kur gyvevu. Rengsiuosi Tave priimti savo namuose.
Penktadienis 22 d.
Šaukti
Dėl ko šiandien šaukiame? Kad stadione nudžiugintume futbolininką, pavyzdžiui, Kylian-ą Mbappé, norėdami padėti Prancūzijos futbolo komandai laimėti. Gatvėje galime išgirsti reikalavimus dėl geresnio gyvenimo arba smeriant neteisybę. Karo apimtose šalyse kviečiantis pagalbos ir ugnies nutraukimo. O bažnyčiose? Čia, Evangelijoje, šaukia tie, kurie lydi Jėzų. Jie šaukia, kad nugalėtų viską, kas pavergia žmoniją.
Jėzau, išgirsk vargšų, ligonių, žemės ir mano širdies šauksmą.
Išdrįsiu melstis, šaukdamas Tau. Išklausyk...
Šeštadienis 23 d.
Savo malone išgelbėk mus!
Jėzų lydinčios minios šauksmas garsus. Kai kas sakoma ir klausiama pabrėžtinai ir garsiai. Osana: prašau, pasigailėk mūsų, įsikišk; būk pasveikintas ir atnešk mums ramybę. Vertimai skiriasi. Prasmė išlieka ta pati: tai pagalbos šauksmas, skirtas galinčiam išgelbėti. Tai ir giesmė, ir šlovinimo skelbimas, kartojamas kiekvienose Mišiose. Jėzau, Tavo vardas reiškia „Dievas gelbsti“. Pritaikyk tai mano gyvenime, mano šeimoje, tarp mano draugų ir priešų, visose pasaulio šalyse.
Išgirsk vieningą mūsų šauksmą: išgelbėk mus.
Sekmadienis 24 d.
Garbė Tam, kuris ateina!
Šiandien liturgija prasideda Verbų sekmadienio procesija. Eisime su Jėzumi, švęsime nuostabų Jo įžengimą į Jeruzalę, šauksime Jam apie savo troškimą būti išgelbėti, parodysime Jam savo džiaugsmą, galėdami būti su Juo ir tikėdamiesi, kad Jis mus apgins nuo blogio. Švenčiame „besiartinančią karalystę“. Savo „Tėve mūsų“ maldoje sakome: „Teateinie Tavo karalystė“. Taip, esame liudininkai: Dievo karalystė ateina dėl šio žmogaus iš Nazareto – dailidės, dailidės sūnaus, sėdinčio ant asilaičio, lydimo minios paprastų žmonių, amatininkų ir visokių vargšų. Tikras stebuklas. Ateinančios Šventosios Dienos leis mums iš naujo atrasti šio Karaliaus karūną, sostą ir iškilmingus drabužius.
Jis nenustoja mūsų stebinti.
Taip, šaukime: „Garbė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
