Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 14 d. pirmadienio iki
balandžio 20 d. sekmadienio, 2025
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad naujų technologijų naudojimas nepakeistų
žmonių tarpusavio santykių,
gerbtų žmogaus orumą
ir padėtų įveikti šių laikų krizes.
„Jis pamatė ir įtikėjo“
Jn 20, 8
Savaitė prasideda šoku dėl tuščio kapo, šoku dėl to, kad nieko nerasta. Marija Magdalietė bėga, pritrūkdama kvapo, ir ištaria tai, kas neįtikėtina: „Paėmė Viešpatį iš kapo.“ Koks šokas Jėzaus artimiesiems, sukrėstiems įvykių! Jie bėga: kur Kūnas? Tačiau Jono tikėjimas budi: „Jis pamatė ir
įtikėjo“, jis prisimena Rašto žodžius. Taigi šviesa atveria nakties tamsą, gyvybė pakyla iš mirties. Kartais nesuvokiame, kas su mumis vyksta. Esame sutrikę, išsiblaškę. Tai, kas mums atrodė tvirta, subyra. Kaip tik šioje vietoje atsiranda kai kas naujo, visiškai netikėto, kai kas, kas turi prisikėlimo, prieš mus atsiveriančios naujos ateities skonį. Taip, tikėkime, Dievas gali viską padaryti nauja: Jis prisikėlė, kad vestų mus toliau, link „gyvenimo pilnatvės“.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ Petras ir tas kitas
mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos,
ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.
Pirmadienis 14 d.
Pirmoji diena
Keliaujame link Velykų, bet kelionė dar nesibaigė. Mums dar teks išgyventi Didžiąją savaitę, Šventą savaitę, bendrystėje su visais pasaulio krikščionimis. Ši savaitė visada labai ypatinga ir intensyvi, Velykų kelionė yra mūsų krikščioniško gyvenimo santrauka. Liturgija kviečia ją išgyventi drauge su Marija Magdaliete, iki galo lydėjusia Jėzų ir jautusia Jam artimą draugystę. Viešpatie, suteik man galimybę šią Didžiąją savaitę išgyventi su Tavimi, tikintis, kad padėsi išeiti iš aklaviečių!
Antradienis 15 d.
Nuostabi diena
Dar nebuvo prasidėjusi diena, kai Marija Magdalietė nuėjo prie kapo: „Dar neišaušus“, bet gan aiškiai matė, kad akmuo nuverstas. Netikėtumo ir net baimės akimirka. Kažkas neįsivaizduojamo tai, kuri norėjo ištepti kvepalais savo bičiulio kūną ir parodyti Jam paskutinį pagarbos, susižavėjimo
ir pripažinimo ženklą. Mūsų gyvenime nutinka neįtikėtinų ar neįsivaizduojamų dalykų, kaip juos priimame? Viešpatie, suteik man širdį, atvirą naujovei, galinčią leistis atitraukiamą nuo tamsos, nuo pasitikėjimo savimi ir tikrumo.
Trečiadienis 16 d.
Bėgimo diena
Patiriant netikėtumus, negera likti vienam. Marija Magdalietė prisideda prie mokinių, dalydamasi su jais savo nuostaba. Buvo nuristas ne tik akmuo, nebuvo ir Jėzaus Kūno! Ji pamatė, kad jo nėra, o tai dar sustiprino skausmą. Petras neišskuba vienas, jį lydi mokinys, kurį Jėzus mylėjo, tikriausiai Jonas. Išgyvendami šią Didžiąją savaitę, nesame vieni; krikščionių bendruomenė palaiko mus susijusius vieną su kitu. Viešpatie, duok man širdį, solidarią su žmonėmis, kurie seka paskui Tave šiame didžiame slėpinyje.
Ketvirtadienis 17 d.
Bičiulystės diena
Šie du mokiniai nėra lygūs bėgdami, tikriausiai vienas jaunesnis ir atletiškesnis! Jonas atbėgęs neįeina anksčiau už vyresnį brolį, jis pasitraukia į šalį, kad šiam duotų laiko pirmam įeiti į kapą. Pagarba Petro pirmumui. Šiandien Bažnyčia švenčia paskutinę Jėzaus vakarienę su savo bičiuliais, per kurią Jis palieka jiems atminimą, kad jie gyventų tarnaudami ir – nuolankiai. Viešpatie, ačiū Tau už šį kojų plovimo gestą, kuris daro mus Tavo broliais ir seserimis.
Penktadienis 18 d.
Liūdesio diena
Prieš Velykas prisimename Didįjį penktadienį. Kaip rašoma Rašte, Jėzus turėjo mirti, kad galėtų prisikelti iš numirusių. Taip, liūdesio diena, nes matome, kad meilė nemylima. To, kuris atėjo apreikšti mums Tėvo gerumo, nepriima sava tauta; Jis, nekaltas, atmetamas, pasmerkiamas niekinga mirtimi, kankinamas ant kryžiaus. Šis kryžius mums byloja ir apie mūsų nuodėmės, kurios žaloja žmoniją, bjaurumą ir apie neaprėpiamą Kristaus, ištiesusio rankas, meilę. Viešpatie, tylėdamas stovėsiu prie Tavo kryžiaus papėdės.
Šeštadienis 19 d.
Tuštumos diena
Marija Magdalietė ir mokiniai rado tuščią kapą, paliktas drobules ir skarą, tvarkingai sulankstytą. Viskas tvarkinga, bet yra didžiulė nebūties tuštuma. Šis Didysis šeštadienis – tylos ir meditacijos su Mergele Marija diena. Galime prisiminti visus mirusiuosius, kuriuos pažinojome, ir išlaikyti viltį.
Mirtis mirusi, mirdamas Jėzus ją nugalėjo, nes pripildė ją savo Buvimo. Nuo dabar mirtis tampa perėjimu. Viešpatie, suteik mums tikėjimą, kad gyvenimas stipresnis už mirtį, kad ir kas nutiktų.
Sekmadienis 20 d.
Džiaugsmo diena!
Ne visos dienos, kurias ką tik išgyvenome, turi tą pačią spalvą, nuo nuostabos per liūdesį ir tuštumą pasiekiame žadėtąjį džiaugsmą. Malda mums leido įsigilinti į slėpinį, kurį švenčiame ir išgyvename giliai savo gelmėje. Velykų Vigilijoje prieš Evangeliją giedosime skambią „Aleliuja“ giesmę. Taip, „Kristus prisikėlė, tikrai prisikėlė“ pasak Velykų dienos Taizé pasveikinimo. Leiskime džiaugsmui ištrykšti ir sklisti aplink mus, džiaugsmui, įveikiant nerimą ir išmėginimus, nes jis įsišaknija paties
Kristaus džiaugsme, Jo gautame iš Tėvo. „Mes skelbiame, Viešpatie, Tavo mirtį ir išpažįstame šventą Tavo Prisikėlimą, laukdami Tavęs ateinant šlovėje. Amen!”
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
