Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo kovo 25 d. pirmadienio iki
kovo 31 d. sekmadienio, 2024
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad įvairiuose pasaulio kraštuose
dėl Evangelijos savo gyvybe rizikuojantys krikščionys
savo drąsa ir misionierišku užsidegimu
įkvėptų Bažnyčią.
„Pirmąją savaitės dieną“
Jn 20, 1
Jėzaus Prisikėlimas laikams atneša naują šviesą. Su Juo mūsų istorijoje prasideda amžinybė. Jis išnyra iš žemės gelmių ir kreipia mus į dangų, net jei niekas radikaliai nepasikeičia. Velykų diena yra pirmoji naujos kūrinijos diena. Štai kodėl sekmadienis krikščionims pirmoji savaitės diena. Tai ne tik septintoji pasaulietinio kalendoriaus diena, tai Prisikėlimo šventimas.
Viešpaties diena skleidžia auštančią Velykų šviesą visomis kitomis savaitės dienomis. Prasidėjęs Velykų laikas mums suteikia galimybę iš naujo atrasti sekmadienio skonį. Ugdykime norą švęsti jį su džiaugsmu, kad tai padėtų mums gyventi kaip prisikėlusiems žmonėms, kad taptume liudininkais To, kurio kapas tuščias, o gyvenimas stipresnis už mirtį.
Anne-Marie Aitken
Evangelija pagal šventąjį Joną
(Jn 20, 1–9)
Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.
Pirmadienis 25 d.
Sužeista širdis
Diena tik aušta. Besibaigiant ilgai nakčiai, Marijos Magdalietės širdis liūdna, nes Jėzaus, kuris ją pakėlė, žvelgė į ją su meile ir atjauta, To, kurį ji mylėjo ir kuriuo sekė iki galo, nebėra. Ji eina prie kapo, trokšdama Jį ten rasti. Leisiuosi paliečiamas jos sielvarto, klausysiuosi jos sužeistos širdies
skausmo netekus mylimo žmogaus.
Prašysiu Viešpaties, kad padidintų mano empatiją tiems, kurie
kenčia.
Antradienis 26 d.
Nuostaba
Marija Magdalietė eina į sodą, kuriame buvo palaidotas Jėzaus kūnas, Juozapo iš Arimatėjos ir Nikodemo pateptas miros ir alavijo mišiniu. Ji mato, kad akmuo, užantspaudavęs įėjimą į kapą, nuristas, kapas atidarytas. Tai bent staigmena! Viešpats paimtas! Ji interpretuoja faktus pagal savo
logiką, praleisdama pranašingus Jėzaus žodžius. Stengsiuosi suvokti jos susijaudinimą, kurį kartais išgyvenu ir aš. Viešpatie, suteik man galimybę priimti Tavo ženklus, net jei nesuprantu jų prasmės.
Trečiadienis 27 d.
Beprotiškas bėgimas
Marija Magdalietė, labai sutrikusi, bėga pas Simoną Petrą ir kitą mokinį. Ko ji ieško? Savo ruožtu ir abu mokiniai drauge leidžiasi bėgti link kapo. Ko jie ieško? Jie nekantraudami ir skubėdami ieško, kur dabar yra Viešpats. „Ateikite ir pamatysite, – sako Jėzus“ (Jn, 1, 39). Kaip mano gyvenime
pasireiškia šis polėkis ieškoti Dievo ir su Juo susitikti? Prašysiu Viešpaties, kad sužadintų manyje norą artintis prie To, kuris artinasi.
Ketvirtadienis 28 d.
Tapti tarnu
Šiandien krikščionys švenčia Paskutinę Vakarienę – paskutinį kartą Jėzus valgė su savo mokiniais, tada Jis įsteigė Eucharistiją. Tačiau prieš tai Jis atlieka reikšmingą veiksmą, tampa tarnu, mokiniams vienam po kito nuplaudamas ir nušluostydamas kojas. „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs
darytumėte, kaip aš jums dariau“ (Jn 13, 15). Žvelgsiu į Jėzų ir leisiuosi paliečiamas Jo meilės gilumo. Viešpatie, suteik man kūnišką širdį, kad galėčiau mylėti savo brolius taip paprastai, kaip manęs prašai.
Penktadienis 29 d.
Dovanotas gyvenimas
Šiandien Bažnyčia prisimena Kristaus Kančią. Suimtas, surištas, paskui mušamas, plakamas ir išjuokiamas Jėzus nuteisiamas. Pats nešdamas kryžių Jis eina į Golgotą, kad ten būtų nukryžiuotas. Netoli Jo, prie kelio, stovi Marija Magdalietė. Klausysiuosi minios murmėjimo. Žvelgsiu, kaip Jėzaus pečiai svyra nuo svorio, Jo veide atsispindi skausmas. Stengsiuosi suvokti, kokią didelę dovaną –savo gyvybę – man dovanoja. Viešpatie, dėkoju Tau už šios dovanos pilnatvę.
Šeštadienis 30 d.
Stulbinanti tyla
Šiandien žemėje įsivyrauja didelė tyla. Jėzus iš Nazareto, šis pranašas, galingas savo veiksmais ir žodžiais, mirė. Daug jausmų sukasi mintyse ir širdyse tų, kurie į Jį dėjo viltis. Stulbinančioje tyloje jie savęs klausinėja, abejoja, maištauja, grįžta į prisiminimus. Su jais išmatuosiu tuštumą ir nebūtį. Skirsiu laiko pereiti nuo išorinės prie vidinės tylos, apmąstyti Jėzaus veiksmus ir darbus.
„Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“ (Mk, 16, 39).
Sekmadienis 31 d.
Tetrykšta mūsų džiaugsmas!
Tegul mūsų džiaugsmas trykšta, Kristus prisikėlė! „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Taip Viešpaties padaryta, – koks mums nuostabus reginys!“ (Ps 118, 22–23). Taigi šią naują dieną viltis atgimsta per tikėjimą. Su Petru ir Jonu, apie kurį parašyta, kad jis pamatė ir įtikėjo, įeikime į Velykų slėpinį ir apmąstykime gyvenimą, duotą iš meilės. Šiandien mūsų prašoma tikėti nematant, tiksliau – tikėti, kad galiausiai pamatytume. Tapkime tikintys prisikėlusiu Jėzumi, kad nuo baimės pereitume prie pasitikėjimo, nuo konflikto prie taikos, nuo užsidarymo prie
atvirumo, nuo atsitraukimo į misiją!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
