Kiekvienos savaitės maldos,

apmąstant sekmadienio Evangeliją

nuo gegužės 22 d. pirmadienio iki

gegužės 28 d. sekmadienio, 2023

 

link SEKMINIŲ sekmadienio, A 

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

 

Meldžiamės, kad Bažnyčioje veikiantys judėjimai ir grupės kasdien iš naujo atrastų savo evangelizacinę misiją, o jų charizmos tarnautų pasaulio reikmėms. 

 

 

„Imkite Šventąją Dvasią“

                                                                                                      Jn 20, 22

 

 

Geroji Naujiena – Jėzus savo mokiniams nesako: „Aš duodu jums Šventąją Dvasią“, bet „Imkite Šventąją Dvasią“. Evangelistas kreipia mūsų dėmesį ne tiek į duodantį Prisikėlusįjį, kiek į mokinius –gavėjus, t.y. į mus. „Imti“ reiškia: galime atsisakyti dovanos arba priimti ją, iš tikrųjų nepadarydami jos savos. Pavyzdžiui, yra įvairių būdų „priimti“ ką nors į namus: padarant tik minimumą, nebūti, kai jie ateina, nors buvau susitaręs, arba leidžiant jiems jaustis patogiai mano namuose kaip savo namuose. Taip ir su Šventąja Dvasia. Kaip priimame Šventąją Dvasią į savo namus? Priimame ją kaip nepažįstamą kelias dienas, kaip draugo draugą, išlaikydami mandagumą, bet nieko daugiau, arba kaip seną bendražygį, kuris kiekvieną kartą sugrįžęs nustebina ir išbudina taip, kad priverčia mus ištarti: „Šį kartą neleisiu, kad išeitum užmirštas ar išsiblaškęs“.

 

Thierry Lamboley, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną

 

(Jn 20, 19–23)

 

  

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane

siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“

 

 

Pirmadienis 22 d.

 

Ypatingas laikas

 

Ši savaitė ypatinga, nes kelis sekmadienius keliavome su Prisikėlusiuoju, praėjusį sekmadienį šventėme Jo Įžengimą į dangų. Bet Jis nepalieka mūsų našlaičiais, nes savo draugų prašė ir jiems pažadėjo: likite Jeruzalėje ir laukite pažadėtos Šventosios Dvasios. Taigi po kelių dienų švęsime Šventosios Dvasios atsiuntimą per Sekmines. Bet Šventoji Dvasia apaštalams jau buvo duota Velykų sekmadienio vakarą! Kaip suvokti šį „prieštaravimą“ Evangelijose? Skirsiu laiko ir įsivaiduosiu šią sceną, įsitaisydamas tarp mokinių, į ką dažnai kviečia šventasis Ignacas. Stebėsiu jų veidus ir reakcijas į šviesų Viešpaties atėjimą. Žvelgsiu į Jėzaus elgseną ir leisiu, kad Jis žvelgtų į mane.

Prisikėlęs Viešpatie, leisk man priimti Tave kiekvieną savo gyvenimo dieną.

 

 

Antradienis 23 d.

 

Artumo valanda

 

Diena buvo labai ilga. Nuo aušros vienas paskui kitą ėjo daugybė įvykių: sugrįžimas į gyvenimą, moterų apsilankymas prie kapo, naujienos pasidalijimas su apaštalais, jų lenktynės bėgant prie kapo, abejonės ir įtikėjimas, Marijos susitikimas su ypatingu sodininku, egzegetinis pasivaikščiojimas į Emausą, Jėzaus įsiveržimas į Paskutinės Vakarienės kambarį... Štai išgyvename unikalią dieną istorijoje. Vakar akimis žvelgęs į sceną, ištempsiu ausis ir jas atversiu tam, kas kalbama. Klausysiuosi, kaip Jėzus šiandien sako mokiniams: „Ramybė jums!“

Prisikėlęs Viešpatie, padėk man su pasitikėjimu priimti Tavo ramybę.

 

 

Trečiadienis 24 d.

 

Baimė ir pasitikėjimas

 

Širdyje išliko prisiminimas apie gėdingą Mokytojo mirtį. Ir net jei Jėzus būtų juos parengęs, trauma didelė ir mintimi, jog Jis prisikėlė, sunku patikėti. O dar neapykanta žydams ir romėnų pavojus yra realūs. Dėl šios priežasties durys buvo užrakintos, ir būtent ten „atėjo Jėzus, atsistojo viduryje“. Kitais pojūčiais pasineriu į sceną. „Parodė jiems rankas ir šoną“, o dar vėliau Jėzus valgo žuvį ir leidžiasi paliečiamas.

Prisikėlęs Viešpatie, stiprink manyje tikėjimą Tavo ir mano prisikėlimu.

 

 

Ketvirtadienis 25 d.

 

Intymus kvėpimas

 

Jį atpažinę apaštalai pagaliau leidosi apimami džiaugsmo. Tada Jėzus antrą kartą pakartojo: „Ramybė jums!“ Kelias nuo baimės iki pasitikėjimo dar tik prasidėjo. Bet turime vadovą šiame kelyje: Šventąją Dvasią. Jėzaus Krikšto valandą Šventoji Dvasia buvo matoma tarsi balandis; Apaštalų darbuose ji parodoma ugnies liežuvių ir stipraus vėjo pavidalu; čia intymus Jėzaus

kvėpimas, Jėzaus, kuris tą patį rytą draugams perduoda iš naujo atrastą gyvenimo esmę.

Prisikėlusysis Viešpatie, šiandien vėl kvėpk į mane.

 

 

Penktadienis 26 d.

 

Misija Šventojoje Dvasioje

 

Šis Velykų vakarą gautas kvėpimas iš tiesų toks pat, kaip ir Sekminių. Tačiau, kaip geras mokytojas, Jėzus su savo mokiniais keliauja žingsnis po žingsnio. Žinoma, Jis siunčia juos taip, kaip Jį siuntė Tėvas, bet laikas misijai visiems, dovanojant kalbų ir krikštijimo dovanas, dar neatėjo. Kol kas reikia priimti Jo ramybę ir atleisti: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos“. Išlaisvinti iš nuodėmės yra Jėzaus misija, į kurią Jis ir mus įtraukia.

Prisikėlęs Viešpatie, kad ir koks būtų mano pašaukimas, leisk, kad turėčiau išlaisvinimo galią tiems, kuriuos sutinku.

 

 

Šeštadienis 27 d.

 

Sulaikyti nuodėmes?

 

Formuluotė skamba kaip pasmerkimas. Tačiau pažįstant Jėzų – reikia išgirsti ką kitą. Tiesą sakant, ne viskas yra „atleistina“… iš karto. Tą patiriame prievartos situacijose, reikia laiko, kad žodis išlaisvintų ne tik auką, bet ir „nusidėjėlį“, kad išpažintis įvyktų ir duotų vaisių tiek jam, tiek aukai.

Prisikėlusysis Viešpatie, suteik man stiprybės atjautai skirti ilgą laiką.

 

 

Sekmadienis 28 d.

 

Šventoji Dvasia, kurią reikia nuolat priimti

 

Ši graži scena iš Evangelijos pagal Joną įveda mus į Jėzaus ir Jo mokinių artumą. Prisikėlimo dienos vakarą ramybė ir džiaugsmas tik pradeda skverbtis į vis dar traumuotas apaštalų širdis. Ir mūsų bendruomenės šiais krizės laikais kviečiamos nenusiminti: Jėzus ir šiandien kreipiasi į mus,

siūlydamas mums savo ramybę ir kviečia į džiaugsmą. Turime išgirsti, Jėzus duoda jiems, duoda mums misiją, kuri yra Jo misija: išsivaduoti iš nuodėmės ir liūdesio. Jis siunčia juos taip, kaip pats buvo siųstas. Jis kvepia į mus, kad tarnautume šiam trapiam ir pilnam smurto pasauliui.

Nepasiduokime, mūsų tikrai laukiama!

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos   .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).