Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo lapkričio 20 d. pirmadienio iki

lapkričio 26 d. sekmadienio, 2023

 

 

link KRISTAUS VISATOS VALDOVO iškilmės, A

 

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės už popiežių, kad vykdytų savo misiją Šventosios Dvasios padedamas ir toliau tikėjime lydėtų jam patikėtą kaimenę.

 

 

 

„Jis perskirs juos“

                                                                                 Mt 25, 32

  

 

Mums pasakojama istorija, iš karto pasakant, kuo ji baigiasi: žmonijos padalijimu į dvi dalis! Ši Pabaiga, kiekvieno ir visų nuostabai, atskleidžia, kodėl jie vienoje ar kitoje pusėje. Tikslas – ne išgąsdinti, o palengvinti vykstančią istoriją, tai yra kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Ir koks palengvėjimas! Pamaitinti alkaną žmogų ar jo nepamaitinti nėra menkavertis, bergždžias, nesvarbus poelgis. Tai broliški ar nežmogiški gestai, gestai, atnešantys palaiminimą kitiems arba prakeikimą mums patiems. Kristus, Visatos Karalius, nori mus pažadinti jau dabar. Ar norime eiti pas Jį? Jis mums rodo kelią: ne pamaldžiais žodžiais, o paprastomis iniciatyvomis, visada aktualiomis, tokiomis kaip svetimšalio priėmimas. Nagi! Eime?

 

Thierry Lamboley, jėzuitas

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 25, 31–46)

 

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. Ir tars

karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą Karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte,

ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane.’ Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’ Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte.’ Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’ Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.’ Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“

 

 

Pirmadienis 20 d.

 

Didžiulė freska

 

Ši scena tikriausiai viena iš žinomiausių evangelijų istorijų. O didžiulis Siksto koplyčios paveikslas, kurį per šešerius metus sukūrė Mikelandželas, tikriausiai nutapytas ne be reikalo. Šiame tekste ir šioje freskoje yra vaizduotę sukrečiančių elementų: „karalius – teisėjas“ centre, išraiškingi veidai, kontrastinga atmosfera. Pabandysiu surasti šio XVI amžiaus paveikslo vaizdą: kas mane stebina? Kokios naujos detalės iškyla? Kokie „paskutinio teismo“ vaizdai ten nutapyti?

 

 

Antradienis 21 d.

 

Gailestingas karalius

 

Matas yra vienintelis evangelistas, vaizduojantis Antrąjį Kristaus Atėjimą. Kristus pateikiamas kaip visos žmonijos, gyvųjų ir mirusiųjų, teisėjas. Ir šią Marijos paaukojimo Šventykloje dieną galiu sutelkti dėmesį į Marijos vietą „karaliaus teisėjo“ dešinėje, karaliaus, kurio valdymo principas yra atjauta. Kokia motina, toks Sūnus? Kas gi geriau už Mariją jaučia patį mažiausią ir pažeidžiamiausią. Patikėsiu Viešpačiui savo sunkumus, kai stengiuosi elgtis taip, kaip Jis elgtųsi – su kantrybe ir gerumu.

 

 

Trečiadienis 22 d.

 

Karalius – Ganytojas

 

Šis karalius yra ir ganytojas, tarsi aidas atsiliepia į kelis Šventojo Rašto puslapius, rodančius, kad Dievas rūpinasi pasiklydusiomis avelėmis. Jo misija mūsų scenoje: atskirti avis nuo ožių, gėrį nuo blogio. Šis atskyrimas kiek baugina, nes atrodo galutinis ir toks radikalus. Tačiau vėl esu kviečiamas susimąstyti, kad šis karalius neteisia pagal pasaulio kriterijus. Dėkosiu šiam Dievui, kreipiančiam dėmesį į tai, ką darome, ką darau dėl mažiausiųjų, kurie yra Jo.

 

 

Ketvirtadienis 23 d.

 

Tėvo palaimintieji

 

Su džiaugsmu dar kartą perskaitykime tų, kurie stovi karaliaus dešinėje, žodžius: „Viešpatie, kada mes Tave matėme <...> Kada mes tą padarėme?“ Jie pirmieji nustebo, kai buvo pastatyti į šią vietą.

Dievas džiaugiasi, matydamas mus tip besielgiančius.

Dėkosiu šiam Dievui, kuris vertina gėrį, nekelia triukšmo, prašysiu Jo malonės, kad būčiau to dalimi ar taip elgčiausi.

 

 

Penktadienis 24 d.

 

Šventa pedagogika

 

Palyginimo esmė – ne pragaras. Pirmiausia tai energingas kvietimas geriau sugyventi vienam su kitu jau šiandien. Kalbama apie nerimą ne dėl savo asmeninio išgelbėjimo, bet dėl silpniausių ir vargingiausių žmonių sveikatos ir išgelbėjimo. Šiandien apsispręsiu padaryti viską, ką geriausia

galiu, kad būčiau šalia pačių mažiausiųjų, kurie yra Jo.

 

 

Šeštadienis 25 d.

 

Keistas karalius

 

Šis karalius tikrai ypatingas žmogus. Užuot gyvenęs rūmuose, jis pasirodo kaip alkanas, ištroškęs, keleivis, nuogas, ligonis ir net kalinys. Nenuostabu, kad „Tėvo palaiminti“ kiek sutrikę, kaip ir mes! Viešpatie, suteik man malonę, kad nepriprastume prie vargo visame pasaulyje ir aplink save.

 

 

Sekmadienis 26 d.

 

Karalius, kuris mums nori gėrio

 

Ši „paskutinio teismo“ kalba yra tarsi pagrindinė programa, tarsi krikščioniškų mūsų bendruomenių meilės kelionlapis. Tai ne geros ar blogos sąžinės klausimas. Tai gyvybės ir mirties dėl Kristaus, rojaus ar pragaro klausimas patiems šio pasaulio mažiausiems, kurie sudaro Jo karalystę. Tokia šios dienos iškilmės prasmė: Kristus iš tikrųjų yra „Visatos Karalius“, nes visa visata, daiktai ir žmonės, yra svarbūs Jo akyse ir jiems reikia Jo išgelbėjimo. Ir šis išgelbėjimas ateina per mūsų rankas, mūsų

kojas, mūsų protą, mūsų kūrybiškumą ir mūsų širdis. Taip, šis karalius yra tiek Gerasis Ganytojas, tiek reiklus teisėjas.

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).