Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 27 d. pirmadienio iki
vasario 2 d.. sekmadienio, 2025
►link KRISTAUS PAAUKOJIMO šventės, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad Bažnyčios bendruomenė išgirstų jaunų žmonių,
jaučiančių pašaukimą tarnauti Kristaus misijoje
pasirinkus kunigystę ar pašauktąjį gyvenimą,
troškimus ir abejones.
„Mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje“
Lk 2, 30
Pasibaigus Mozės Įstatymo numatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus.“ Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“. Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“. Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties ir Dievo malonė buvo su juo.
Pirmadienis 20 d.
„Štai Jis, štai aš”
Jėzaus tėvai atnešė Jį į Jeruzalę, kad paaukotų Jį Viešpačiui. Pagal protėvių ritualą Marija ir Juozapas atneša paaukoti Jėzų Izraelio Dievui, Jo Tėvui, kaip atnešamas vaikas seneliams arba dėdėms ir tetoms, pusbroliams. Įsivaizduosiu šią sceną, kai Marija ir Juozapas atneša paaukoti Jėzų: „Štai Tavo Sūnus, Viešpatie!“... ir aš pats atsistosiu Tėvo akivaizdoje: „Štai aš, Tavo dukra / Tavo sūnus!“ Dalysiuosi su Juo tuo, kas vyksta mano viduje, prasidedant šiai savaitei.
Antradienis 21 d.
Laukiant ir viliantis!
Ir štai Simeonas! Jis laukia – jis viliasi – Izraelio paguodos, tai yra kad Dievas ateitų aplankyti savo tautos ir vėl ją išvaduotų iš jos kančių, klajonių. Atrodo, visas jo gyvenimas sutelktas į šį lūkestį, kuris išlaiko jį gyvą. Šis laukimas išlaiko jo gyvybę ir neleidžia nusiminti. Galiu kontempliuoti savo gyvenimą, prašydamas malonės, kad su Viešpačiu įvardyčiau savo lūkesčius, atskirčiau, kas man leidžia gyventi, o kas kartais verčia nusivilti.
Trečiadienis 22 d.
Artimas santykis
Simeonas ateina į šventyklą tuo pat metu, kai ten yra Jėzus ir Jo tėvai. Į kelią leistis jį paragina Tas, kuris gyvena jame ir pažadėjo, kad jis nemirsiąs, kol neišsipildysią jo lūkesčiai: Šventoji Dvasia! Šventoji Dvasia tris kartus minima trijose eilutėse ir yra privilegijuotoji Simeono gyvenimo palydovė. Šiandien galiu atpažinti konkrečius Šventosios Dvasios, (privilegijuotosios?) savo gyvenimo palydovės, buvimo ir veikimo ženklus ir kalbėti Jai apie savo gyvenimą.
Ketvirtadienis 23 d.
Svarbus susitikimas
Simeonas paima vaiką į rankas. Tam tikru būdu jis nematomą padaro matomą: argi Simeono rankos, kai jis paima vaiką, neparodo Dievo rankų? Paskui nuostabiu judesiu jis palaimina Dievą prieš palaimindamas tėvus. Kaskart jis atskleidžia, kas yra Jėzus: „išgelbėjimas”, parengtas „visų tautų akivaizdoje”, „šviesa pagonims apšviesti“, „ kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“. Vėlgi, ar ne Dievas kalba šiais žodžiais? Kas šiame susitikime mane paliečia labiausiai?
Penktadienis 24 d.
Pasidalytas apreiškimas
Simeonas kreipiasi į Dievą, Mariją ir Juozapą. Drauge su Ona skelbia Izraelio tautai, o per ją visam pasauliui! Ir visada šlovindami, skelbdami Gerąją Naujieną, išgelbėjimą. Galiu prisiminti žmones, sutiktus gyvenime, žmones, kurie skleidė viltį, liudijo Gerąją Naujieną, ir prašyti malonės, kad savo ruožtu liudyčiau kitiems ir aš.
Šeštadienis 25 d.
Grįžimas namo
Po šio epizodo, pilno netikėtumų ir susitikimų, šeima grįžta į Nazaretą ir gyvena kasdienį gyvenimą. Prasideda trisdešimties metų laikotarpis, apie kurį žinome labai mažai. Jėzaus augimo, Jo, kaip žmogaus, gyvenimo, brendimo laikas. Ir Dievo malonė buvo su Juo kasdienybės valandomis. Galiu kontempliuoti Jėzaus gyvenimą Nazarete nuo kūdikystės iki pilnametystės, o jei kiltų troškimas, apmąstyti savo gyvenimą, būnant „Dievo malonei” su manimi.
Sekmadienis 26 d.
Netikėtumas!
Marija ir Juozapas ateina paaukoti Jėzaus Viešpačiui ir paaukoja. Tačiau jų atėjimas į šventyklą reiškia daug daugiau. Per Simeono žodžius, įkvėptus Šventosios Dvasios, visa Dievo tauta priima ir laimina Jėzuje savo Mesiją ir Jo tėvus, kuriems pavesta prižiūrėti Jį augant. Onos lūpomis jau pradėta skelbti Geroji Naujiena žmonėms. Mažoji šeimyna grįžta namo irgi diskretiškai, kaip buvo atėjusi, tačiau „mažylių ir kūdikių lūpomis“ (Ps 8) jau apgiedamas Dievo spindesys. Šlovė Tau, Viešpatie Jėzau!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
