Evangelija pagal šv. Luką

(Lk 23, 35–43)

 

Prikalus ant kryžiaus Jėzų, žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai, tyčiodamiesi iš Jėzaus, kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam acto ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“. Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ką esame užsitarnavę, o šitas nieko blogo nėra padaręs“. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam atsakė: „Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje“.

 

Pirmadienis 14 d.

Niūri liturgija

 

Užbaigdama liturginius metus ir padėdama mums įžengti į Jėzaus Karalystės slėpinį, švenčiamą sekmadienį, Bažnyčia mus vėl panardina į Kančios atmosferą. Ši scena tarsi liturgija. Iš tiesų yra ką pamatyti, išgirsti ir pasistengti suvokti širdimi. Vieta ir laikas irgi kelia nerimą: esame už miesto ir didžiosios Velykų dienos išvakarėse. Pasitelkdamas vaizduotę išgyvensiu šią unikalią ir tragišką žmonijos istorijos valandą. Ką tai sukelia manyje? Ką noriu pasakyti Jėzui ant kryžiaus?  

 

 

Antradienis 15 d.

Regima Kančia

 

Minia mėgaujasi slapčia žvelgdama į tai, kas vyksta, ji apimta nesveiko smalsumo. Žvelgdama į  pasmerktųjų Kančią, ji nejaučia jokios užuojautos. Girdime daug triukšmo ir priešiškumo. Ši scena primena Kristaus gundymus dykumoje: „jei Tu Dievo Sūnus, tai atlik magišką veiksmą ir visi sužinos, kas esi...“ Kaip ir dykumoje, Jėzus ir čia yra nusilpęs, pažeidžiamas, o išoriniai balsai kviečia Jį atlikti didingą veiksmą. Tačiau šį kartą Jėzus neatsako cituodamas Šventąjį Raštą. Jis tyli. Tą apmąstysiu ir stengsiuosi širdimi suvokti, kas ten vyksta dėl mūsų išgelbėjimo, mano išgelbėjimo. 

 

 

Trečiadienis 16 d.

Žydai ir pagonys

 

Šio liūdno reginio liudininkai įvairūs: yra „žmonės, kurie stovėjo ir žiūrėjo“, yra seniūnai ir romėnų kariai, dalyvaujantys šioje žmogžudystėje. Nors jie ir priešai, bet tiek žydai, tiek pagonys dėl vieno sutaria — tyčiodamiesi iš Jėzaus Kančios. Pasityčiojimas ypač žiaurus, nes paliečia Jėzaus pašaukimo esmę: „tegul pats išsigelbi“, „gelbėkis pats“. Štai apie ką kalbama: Jėzus Gelbėtojas atsisako visko ir netgi savo išgelbėjimo! Skirsiu laiko perskaityti ir vienų, ir kitų žodžius, dėkosiu Viešpačiui, kuris išlieka visų Gelbėtojas, nepaisantis mūsų abejingumo ir pasityčiojimo.

 

  

Ketvirtadienis 17 d.

Blogasis nusikaltėlis” 

 

Šventasis Lukas mums leidžia įsigilinti į gana neįtikėtiną dialogą tarp pasmerktųjų, kurie yra šalia Jėzaus. Vienas pyksta ir net įžeidinėja Jėzų. Kitas prašo užtarimo! Per greit neteiskime pirmojo nusikaltėlio, nes kartais ir mes patys patiriame tam tikrą „priešiškumą/nesupratimą“, kurio Dievas, atrodo, nejaučia pasauliui. O piktojo nusikaltėlio žodžiai primena tam tikras nevilties pilnas psalmes ir būtent 21 psalmės žodžius, kuriuos šventasis Morkus įdeda į Jėzaus lūpas: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Mk 15, 34). Kartosiu šiuos žodžius ir leisiu, kad Jėzaus žodžiai skambėtų man: „dar šiandien su manimi būsi rojuje“.

 

 

Penktadienis 18 d.

Gerasis nusikaltėlis” 

 

Koks gražus „gerojo nusikaltėlio“ tikėjimo išpažinimas: „Jėzau, prisimink mane“. Šis žmogus veikia su tikėjimu. Jis kupinas drąsos ir tiesos: mirdamas jis žino, kaip atpažinti savo nuodėmes, ir žino Jėzaus vardą. Kiekvienas mūsų pagal dieną ir įvykius yra ir geras, ir blogas nusikaltėlis. Šią dieną rinksiuosi būti tikėjimo vyru ar moterimi. Toks gali būti mano malonės prašymas: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“. 

 

 

Šeštadienis 19 d.

Jėzaus pažadas

 

 Prisiminkime, kad Evangelijoje pagal šv. Luką žodis „šiandien“ vartojamas svarbiausiomis akimirkomis: per Kalėdas su piemenimis, per Krikštą, Nazareto sinagogoje, maldoje „Tėve mūsų“, išgydant gulintį žmogų, du kartus Zachiejaus epizode ir galiausiai – mūsų scenoje. Ką man gyvenime reiškia, kad būtent šiandien Dievas mane išgelbėja ir atveria savo gyvenimui? Viešpatie, išgelbėk mane! 

 

 

Sekmadienis 20 d.

Dievas ne toks, kaip kiti

 

Kartais manome, kad ši Kristaus Visatos Karaliaus šventė kiek nemadinga ir pasenusi. Ką dar daugiau ji įneša? Kuris Jėzaus Veidas mums padeda geriau Jį kontempliuoti? Kodėl baigiasi liturginiai metai? 1925 m. popiežiaus Pijaus XI įsteigta šventė, Kristaus Visatos Karaliaus šventė, yra įvairiaspalvė: švenčiame Dievą, kuris karaliauja, turi valdžią visiems ir viskam. Bet Jo viešpatavimo būdas yra mylėti mus net iki kryžiaus! Priklausomai nuo liturginių metų, apsvarstome Piloto ir Jėzaus dialogą apie Jo karalystę, paskutinį teismą arba Jėzų ant kryžiaus, kur Jis kalba apie savo Karalystę. Kiekvieną kartą iškyla Dievo galios ir negalios paradoksas. Iš tikrųjų tai slėpinys, kurį reikia atskleisti drauge: Jo Karalystė yra meilės ir užuojautos Karalystė. Stenkimės pažinti, kas yra Kristus, ir dėkokime Jam, nes Jis eina iki galo, kad mus išgelbėtų. 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos  .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (ww.versdimanche.com)