Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo kovo 17 d. pirmadienio iki
kovo 23 d. sekmadienio, 2025
►link IV Gavėnios sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad iširusios šeimos atleidimu išgydytų savo žaizdas,
iš naujo atrasdamos tarpusavio
dovanas net ir skirtumuose.
„Reikėjo puotauti bei linksmintis,
nes tavo brolis buvo miręs ir
vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado…“
Lk 15, 24
Skaitant šią Evangeliją į galvą gali ateiti Lamartino eilutė: „Vieno žmogaus trūksta, o atrodo visiškai tuščia.“ Tikrai visi vienaip ar kitaip esame patyrę liūdesį ir kančią, kai nebėra mylimo žmogaus, kuris staiga paliko mus po ginčo, nesusipratimo, sužeistos meilės. Tačiau mes, kaip ir šiame palyginime, džiaugėmės, jautėmės laimingi vėl suradę šį mylimą žmogų. Ypač jei jis grįžo pilna širdimi atleidimo ir atsiprašė mūsų. Argi mes, kaip šis Tėvas, negalime būti sklidini atjautos? Šiomis akimirkomis niekas nebesvarbu, praeitis pranyksta. Yra tik dabartis: džiaugsmo ir meilės kupina dabartis dėl vėl surasto draugo. Ir mus užplūsta gilus troškimas puotauti ir džiaugtis. Gręžkimės artėjančių Velykų puotos link!
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Anuo metu pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo.“ Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jaunesnysis tarė tėvui: „Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį.“ Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį. Kai viską išleido, toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada nuėjo pas vieną šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo. Tada susimąstė ir tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!’ Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą. Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi...’ Bet tėvas įsakė tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado.’ Ir jie pradėjo linksmintis. Tuo metu vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos, išgirdo muziką ir šokius. Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi. Tas jam atsakė: „Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad sulaukė jo sveiko.“ Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo. Tėvas išėjęs pradėjo vadinti jį vidun. O jis atkirto tėvui: „Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais. Bet vos
tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį.“ Tėvas atsakė: „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!“
Pirmadienis 24 d.
Jėzaus žvilgsniu
Viskas prasideda provokacija: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo!“ Neabejotinai Jis laisvas nuo kitų žvilgsnių, daugiau dėmesio skiria tiems, kurie yra atstumti! Tai ne praeinanti užgaida ar kokia nors strategija. Tokią vietą Jis pasirinko sau, toks Jo pašaukimas. Kai kurie iš šių mokinių irgi
yra iš „nusidėjėlių“ klasės, o valgymas su „šiais žmonėmis“ yra karingas veiksmas, ypač kultūroje, kurioje socialiniai santykiai ir valgis laikomi švarūs ar nešvarūs. Dėkoju Tau, Viešpatie, kad visada esi atstumtųjų pusėje; per šią Gavėnią prašau Tavęs malonės, kad ir mane išmokytum daryti tą patį.
Antradienis 25 d.
Tėvo žvilgsniu
Šią Apreiškimo dieną, likus 9 mėnesiams iki Kalėdų, šio tėvo kontempliacija stebinanti. Girdėdamas netinkamą jaunesniojo sūnaus prašymą, tėvas padalija sūnums turtą nepriekaištaudamas. Vėliau
palyginime jis yra tas, kuris pastebi jaunėlio sugrįžimą, pamato jį iš tolo. „Tėvas labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo.” Čia atsiskleidžia švelnios Dievo meilės sužeistai žmonijai slėpinys; tas pats slėpinys, Jam nusprendus įsikūnyti Marijoje, kad mus išgelbėtų per Jėzų.
Dėkoju Tau, Viešpatie, kad moki pačiu savimi, pasiaukodamas dėl visų, paaukodamas už mane gyvybę ir atleisdamas.
Trečiadienis 26 d.
Jaunesniojo sūnaus žvilgsniu
Kas gali vykti šio sūnaus širdyje, kad jis galėtų prašyti jam priklausančios „palikimo dalies“ iš vis dar gyvo tėvo? Kas verčia jį taip toli nueiti ir „palaidai gyvenant, išeikvoti savo lobį“? Koks pyktis jame gyvena? Tačiau tada jis „grįžta į save“ ir susimąsto: „Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos.“ Taigi jį leistis į kelią priverčia ne skausmas, sukeltas šeimai, o alkis! Tačiau nesvarbu, tėvas neleis baigti paruoštos kalbos, nes jau viską atidavė, viską atleido. Dėkoju Tau, Viešpatie, kad neįsižeidi dėl mano paklydimų ar klaidų ir pastatai mane ant kojų.
Ketvirtadienis 27 d.
Vyresniojo sūnaus žvilgsniu
Vyresnysis sūnus negali dalytis tėvo džiaugsmu, nes – dar? – nesileido į kelią, kurį nukeliavo tėvas, priėmęs sugrįžusį „paklydėlį“. Jo priekaištai griežti: „Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais. Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį!“ Ir, žinoma, jis sako ne „mano brolis“, o „tavo sūnus“. Jo pyktis, be jokios abejonės, teisėtas,
atsižvelgiant į jo suvokimą apie įvykius ir tėvo elgesį. Viešpatie, Tavo gailestingumui patikiu daugybę nesusipratimų šeimose ir bendruomenėse.
Penktadienis 28 d.
Puotos požiūriu
Ką bendro turi Evangelijos ir „Asterikso“ komiksų pabaiga? Viskas baigiasi puota! O mūsų palyginime dideliu pokyliu: „geriausias drabužis, žiedas ant piršto ir apautos kojos, nupenėtas veršis, muzika ir šokiai...“ Galime suvokti sudirgusio vyriausio sūnaus nuostabą, matant tokią gausą, ir pasakojimo pabaigoje nepasakyta, ar jis ateis į puotą, ar ne. Galimybė pamąstyti apie
visus tuos, kurie dėl savo skirtingumo ar veiksmų jaučiasi atskirti nuo bet kokios puotos, ypač nuo Karalystės džiaugsmo. Viešpatie, padaryk mane savo puotos rengėju!
Šeštadienis 29 d.
Palyginimo požiūriu
Palyginimas apie gailestingąjį tėvą yra trečioji triptiko dalis. Mat po įžangoje minimo Jėzaus valgymo su nusidėjėliais šio Luko 15 skyriaus pradžioje pirmiausia pasakojamas palyginimas apie pasiklydusią ir surastą avį iš šimto avių bandos, paskui – apie pamestą ir rastą drachmą. Ir pagaliau – istorija apie tėvą ir du jo sūnus. Šių trijų palyginimų išvada ta pati – mokymas yra kartojimo menas: – Dievas nusidėjėlių pusėje ir niekada nenustos toks būti! Dėkoju Tau, Viešpatie, kad nuolat ateini manęs ieškoti ir atkurti.
Sekmadienis 30 d.
Gailestingumo požiūriu
Gerai žinomi Rembranto ir Arkabo paveikslai, padedantys mums apmąstyti šį Dievo, turinčio Tėvo širdį ir motinos įsčias, slėpinį. Tai atspindi ne „lyčių lygybę“, o primena žydų žodžio „gailestingumas“ šaknis. Reḥamim yra „įsčių“ daugiskaita ir susieja gailestingumą su emocijomis, kurias motina instinktyviai jaučia vaikui, nešiojamam įsčiose. Šis palyginimas be paliovos mus jaudina ir leidžia pradėti dėkoti. Nepripraskime prie Dievo dovanojamo gailestingumo. Skirkime Gavėnią šiam gailestingumui išgyventi ir dosniai juo dalykimės su aplinkiniais.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
