Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo kovo 13 d. pirmadienio iki

kovo 19 d. sekmadienio, 2023

►link IV GAVĖNIOS sekmadienio, A

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

Meldžiamės už tuos, kurie kenčia dėl bažnytinės bendruomenės narių padaryto blogio, kad jie pačioje Bažnyčioje rastų aiškų atsaką

į savo skausmą ir kančias.

„O kaipgi atsivėrė tau akys?“

                                                                                                      Jn 9, 10

Anuo metu, eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai. Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“ Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ („Siloamas“ reiškia Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O jis atsakė: „Taip, tai aš“. Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti.’ Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.“ Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau.“ Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“ Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė. Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“ Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegu kalba už save.“ Tėvai šitaip pasakė, bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį.“ Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis.“ Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“ Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome.“ Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Jis išklauso tik savo garbintojus, kurie vykdo jo valią. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“ Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba.“ Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir parpuolęs pagarbino jį. O Jėzus prabilo: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų.“ Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ Jėzus atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet štai jūs sakote: ‘Mes neakli!’ – Taigi jūs kalti.“

Pirmadienis 13 d.

Jis padarė purvo iš seilių

Jėzus spjauna į žemę, padaro purvą, patepa juo aklojo akis... šie fiziniai gestai primena gydytoją ar slaugytoją, kurie gydo kūnus, o aš skiriu laiko stebėti, kaip tą daro Jėzus. Tačiau šie gestai primena ir Kūrėją, kuris Adomo kūną sukuria iš molio, apie ką skaitome Pradžios knygoje. Jėzus užbaigia tai, ką Dievas pradėjo, tarsi taip „patobulindamas“ žmogų...

Jėzau, išmokyk mane leisti, kad savo gestais ir žodžiais „patobulintum“ ir mane.

Antradienis 14 d.

Viskas atrodė išspręsta

„Sugrįžo regintis“, istorija tuo ir galėtų baigtis... dar vienas išgijimas. Bet jei pasakojimas tuo pasibaigtų, galėtume tik dėkoti už aklo, gimusio prieš 2000 metų, išgydymą. Ir kiltų rizika pavydėti: o aš, kodėl Jis manęs stebuklingai nepagydo? Ne, to negana: šis išgydymas vis dėlto turi duoti vaisių kitų širdyse, mano širdyje...

Jėzau, leisk, kad Evangelijos pasakojimas mane labiau atverstų, nei pažadintų stebuklų troškimą.

Trečiadienis 15 d.

Ar tai jis?

Aklas nebėra aklas, ir žmonės nebežino, ar tai tikrai jis... Nepasikeitė nei jo veidas, nei ūgis, net nei drabužiai... Tarsi jie būtų apakę tarsi aklas vyras: jis nieko nematė, jis gimė aklas ir tai jį apibūdino, tad jie jo nebegalėjo atpažinti. Jėzaus gestu jie yra kviečiami jį iš naujo atrasti naujoje, silpnesnėje šviesoje.

Viešpatie, išmokyk mane žvelgti į vyrus ir moteris, nesumenkinant jų dėl jų apibūdinimo, profesijos, kilmės...

Ketvirtadienis 16 d.

Tai pranašas Fariziejų nuomonės išsiskyrė: kas yra Jėzus? Ar tas žmogus iš Dievo? Gydyti – reiškia daryti gera... bet ar vis tiek gerai, jei gydoma šabo dieną?Besiginčydami jie klausia neregio: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“. Tada aklas žmogus, paprastas elgeta, pagal tai, kaip priimta jo kultūroje, sako, kas yra Jėzus: pranašas, Dievo žmogus... Galbūt jis prisimena Elijo stebuklus. O aš, pagal tai, kaip priimta mano kultūroje, kokį žodį galiu pasakyti apie vyrą, apie moterį iš Dievo? Kaip aš jį atpažinsiu?

Viešpatie, išmokyk mane atpažinti tuos, kuriuos man siuntei.

Penktadienis 17 d.

Mus mokai

Neregys išdrįsta prabilti, ir pasigirsta atsakymas: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?“ Fariziejai ne tik sumenkina šį žmogų iki aklojo, bet ir atsakomybę už jo negalią perkelia šiam vargšui žmogui, paneigdami viską, ką jis pasakė. Priešingai nei Jėzus, kuris visų pirma pripažįsta, kad nei žmogus, nei net jo tėvai nėra atsakingi už šią negalią (Jn 9, 3), ir kad toli gražu nereikia jį versti tylėti, jis vertas šlovinti Dievą!

Viešpatie, leisk, kad susitaikyčiau su tuo, kad mažutėliai mane moko, tai gali ateiti iš Tavęs.

Šeštadienis 18 d.

Jis pasirengęs

Tas, kuris buvo aklas, Jėzų atpažino kaip pranašą... todėl Jėzus nori jį vesti toliau: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šio tolimesnio žingsnio aklasis iš pirmo žvilgsnio nesuvokia, jis klausia: „O kas Jis, Viešpatie, kad Juo tikėčiau?“ Tačiau iškart po to išsiveržia tikėjimo išpažinimas: „Tikiu, Viešpatie“. Jis buvo pasirengęs atpažinti Jėzų Mesiją.

Viešpatie, leisk, kad ir aš, kai manęs paklausi, būčiau pasirengęs atsakyti Tau: „Tikiu, Viešpatie“.

Sekmadienis 19 d.

Prisidėti prie Jo

Evangelijos pradžioje Jėzus pasilenkia žemyn, kad padarytų purvą, o dabar aklasis nusilenkia prieš Jėzų... Jis veiksmą sujungia su žodžiu, kad pripažintų Žmogaus Sūnų. Ar šį Gavėnios sekmadienį išdrįsiu padaryti tą patį gestą, kaip ir aklasis: nusilenkti, taip pripažindamas ir savo nevertumą, ir Išgelbėtojo buvimą? Ar išdrįsiu paprasčiausiai prisipažinti, kad esu aklas, kad šviesos man reikia ne tik prieš Viešpatį, bet ir prieš savo brolius? Tada galbūt galėsime tapti Tavo, Viešpatie, akivaizdoje elgetų bendruomene, kad įgautume nuolankumo ir paprastumo, reikalingo sutikti Tavo dieną drauge!

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos  .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).