Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 28 d. pirmadienio iki
gegužės 4 d. sekmadienio, 2025
►link III VELYKŲ sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad per darbą kiekvienas žmogus galėtų realizuoti save,
šeimos galėtų oriai išsilaikyti,
o visuomenė taptų humaniškesnė.
„Eikite šen pusryčių“
Jn 21, 12
Per Velykas nėra teisimo, priekaištų, apsunkinančių klausimų. Prisikėlusysis tokio žaidimo nežaidžia. Kaip paprastai Jis klausia („ar neturite ko valgyti?“), skatina („užmeskite... pagausite“), prašo („atneškite ką tik pagautų žuvų...“) ir kviečia prie stalo („eikite šen pusryčių“). Girdėdamas šiuos žodžius, jautiesi gerai. Jie nepaneigia išsirutuliojusios dramos, nesėkmių, bejėgiškumo, neigimo, apleidimo, mirties... Niekas nepamiršta. Vėl grįžta džiaugsmas, sėkmė, drąsa, meilė, susitikimai, gyvenimas... Įeiti į prisikėlimą su Jėzumi reiškia bandyti gyventi naują gyvenimą su Juo. Žinoma, dar bus naktų, kai nieko nepagausime žvejodami. Tačiau bus ir saulėtekių, kai kas nors paprašys mūsų pagalbos, nors atrodys, kad neturime ką duoti. Prisikėlimas yra pažadas. Prie stalo!
Thierry Lamboley, jėzuitas
Anuo metu Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti.“ Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo. Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne“. Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“
Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli
nuo kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis. Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį, ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų.“ Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taip pat ir žuvies. Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių. Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitie?“ Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius.“ Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles.“ Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią
kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis. Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori.“ Jis tai
pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“
Pirmadienis 21 d.
Nesėkminga naktis
Stebėsiu, kaip mokiniai kartu žvejoja, stebėsiu, kaip jie žvejoja naktį, vis meta tinklus ir nieko nesugauna. Įsivaizduosiu jų nuovargį, jų išsekimą. Kas mano gyvenime, atrodo, įdėjus daug pastangų, duoda mažai rezultatų? Kaip galėčiau pakviesti Viešpatį į šias kovas? Viešpatie, ateik ir suteik man savo stiprybės, drąsos ir kantrybės išgyventi viską, kas man šią valandą atrodo sunku ar neįveikiama.
Antradienis 22 d.
Kristaus veikimas
Kontempliuosiu tą akimirką, kai mokiniai suvokia, kad vyras, pasirodęs krante, yra Kristus. Ši akimirka ateina tik paklusus ir pamačius įvykusį stebuklą. Jų žvejyba būtų buvusi bergždžia, jei jie nebūtų spontaniškai atsiliepę į kvietimą: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties.“ Atsigręždamas į
savo gyvenimą, apmąstysiu, kokie įvykiai lėmė, kad sekiau širdies polėkiu, išoriniu kvietimu, kuris, žvelgiant atgal, pasirodė esąs Kristaus kvietimas man? Viešpatie, suteik man savo šviesos, kad matyčiau Tavo veikimą savo gyvenime.
Trečiadienis 23 d.
Kristus maitina savo mokinius
Jėzus maitina mokinius jų pačių sugauta žuvimi. Stebėsiu, kaip rusena žarijos, kepa duona ir žuvis. Stebėsiu, kaip Jėzus ir Jo mokiniai valgo duoną ir žuvį, kurią pagavo. Kaip Kristus mane maitina kasdieniame gyvenime? Kokiose vietose atsiduodu sekdamas Kristaus kvietimu, kurios vietos
galiausiai tampa vietomis, kuriose maitinuosi? Viešpatie, duok man kasdienės duonos, kad galėčiau sotintis tuo, ką man siūlai išgyventi.
Ketvirtadienis 24 d.
Mano meilė Dievui
Jėzus tris kartus klausia Simono Petro, ar šis Jį myli. Apmąstysiu šį dialogą, leisiu, kad Jėzaus klausimai ir Petro atsakymai aidėtų mano viduje. „Ganyk mano avinėlius.“ „Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu.“ Klausysiuosi šio Kristaus klausimo, tarsi Jis kreiptųsi į mane. Kaip atsakyčiau Jėzui, jei Jis man užduotų šį klausimą? Ar neryžtingumas man trukdo iš tikrųjų mylėti Dievą? Viešpatie, išmokyk mane mylėti Tave taip, kaip Tu myli mane.
Penktadienis 2 d.
Simono Petro pašaukimas
Stebėsiu, kaip Simonas Petras šoka į ežerą, sužinojęs, kad ten Viešpats. Stebėsiu, kaip Jėzus kviečia Simoną sekti paskui Jį: „Sek paskui mane.“ Leisiu, kad skambėtų šie du paprasti žodžiai, nors man jie gali pasirodyti bauginantys. Klausysiuosi ir man skirto šio Jėzaus kvietimo. Ar esu pasirengęs sekti Viešpačiu? Gal bijau dėl to, kas man gali nutikti, jei savo kasdieniame gyvenime daugiau vietos skirsiu Kristui? Viešpatie, padėk man sekti paskui Tave, nepaisant mano neryžtingumo, leisti Tau vadovauti mano gyvenimui, apšviesti mano sprendimus, kreipti mano žingsnius.
Šeštadienis 3 d.
Mokinių brolystė
Šiandien minime apaštalus Pilypą ir Jokūbą. Jėzus visada siunčia savo mokinius po du. Stebėsiu, kaip mokinių grupė eina žvejoti. Stebėsiu jų ryšius, jų sutarimą, pirmiausia žvejyboje, o paskui prie laužo, šalia Kristaus. Kas yra tie žmonės mano gyvenime, kurie padeda man augti dvasiškai? Kas
buvo tie žmonės, kurie buvo svarbūs dvasinėje mano kelionėje? Viešpatie, dėkui Tau už žmones, kuriuos leidai sutikti kelyje, žmones, kurie vedė mane pas Tave.
Sekmadienis 4 d.
Nepažįstamasis ant kranto
„Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama.“ Po sunkios nakties drauge stebėkime, kaip saulė teka virš ežero. Kontempliuokime šį vyrą ant kranto, Jo neatpažindami. Kartais mums atrodo, kad Viešpaties nėra, veltui šaukiamės Jo dėl savo gyvybės, o kartais ir žvelgdami į dabartinius įvykius
pasaulyje ir Bažnyčioje. Vis dėlto Jis ten. Ne visada Jį atpažįstame, o Jo veiksmai gali atrodyti labai slėpiningi. Viešpatie, leisk mums Tave matyti. Apsireikšk mums. Suteik mums pasitikėjimo ir atkaklumo toliau sekti paskui Tave nepaisant mūsų naktų, mūsų nesėkmingos žvejybos ir mūsų
kovų.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
