Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 20 d. pirmadienio iki
sausio 26 d.. sekmadienio, 2025
►link III-ojo eilinio sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad visada būtų gerbiama migrantų,
pabėgėlių ir nuo karo nukentėjusių žmonių teisė
įgyti išsilavinimą, būtiną kuriant geresnį pasaulį.
„Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“
Lk 4, 21
Kadangi daugelis jau yra mėginę išdėstyti raštu pasakojimą apie buvusius pas mus įvykius, kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai, todėl ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofili, sutvarkytą pasakojimą, kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas. Anuo metu Jėzus Dvasios galybėje sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas. Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta: Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų. Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“
Pirmadienis 20 d.
Lukas istorikas ir apaštalas
Lukas priklauso prie tų, kurie tyrinėja Jėzų. Tuo tikslu jis pasakoja „objektyvius“ Nazariečio gyvenimo įvykius. Tad jis turi užsibrėžtą tikslą: palaikyti Teofilį, kai jis dvejoja ir abejoja. Tai yra, padėti jam pereiti nuo istorinio Jėzaus, įsišaknijusio į laikinumą, prie tikėjimo Jėzumi, kuris pranoksta laiką! Ar kartais man nenutinka, kad, skaitydamas evangelijas, nuo sustingusio Jėzaus, kuris atsako į mano pasaulio viziją, pereinu iki prisikėlusio Jėzaus, kuris nepaliaudamas mane ragina judėti?
Antradienis 21 d.
Prie darbo, Šventoji Dvasia!
Lukas Naujajame Testamente ir Izaijas Pirmojoje Sandoroje apie Viešpaties Dvasią kalba kaip apie tą, kuri skatina veikti. Jai veikiant pranašas siunčiamas skelbti Gerosios Naujienos nelaimingiesiems, o Jėzus grįžta skelbti tos pačios Gerosios Naujienos Galilėjoje, Nazarete, savo namuose. Ar tikiu, kad Viešpaties Dvasia vis dar veikia ir šiandien? Ar galiu savo kasdienybėje įvardinti jos veikimo ženklus per kitus, per kūriniją ir per save patį?
Trečiadienis 22 d.
Liudytojas, Žodžio tarnas
Ar būtina matyti, būti liudininku, norint tapti Žodžio tarnu? Neabejotina, iš tų, kurie tai matė, buvo liudininkai, kai kurie nusprendė žodžiui netarnauti. O mes, ar nematydami, nebūdami liudininkai, stengiamės būti šio Žodžio tarnai? O kadangi Jėzus pasakė: „Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20), pasidžiaukime tuo, kad Jis buvo tiek savo, tiek mūsų laikais tebėra. Leisiu šiems apmąstymams ir šiems klausimams kilti manyje. Ką jie man sukelia?
Ketvirtadienis 23 d.
Liturgijos gyvumas, jos judesiai
Jėzus atsistojo skaityti, knyga buvo Jam paduota ir, ją perskaitęs, Jis atsisėdo. Šioje scenoje Jėzus vis juda! Ir iš tikrųjų mūsų liturgijoje esama daug judesių. Tai scenografijos dėl grožio, ir apeigos, kuriomis siekiama palaikyti mūsų žodžių ir gestų bendruomeniškumą. Kokią vietą skiriu liturgijai?
O kokios mano „asmeninės liturgijos“, kai meldžiuosi?
Kokią vietą maldoje skiriu kūnui ir judesiams?
Penktadienis 24 d.
Į ką atgręžtos akys?
Jėzaus šlovė suspindi prieš Jam ateinant į Nazaretą. Skaitinys, Jo skaitomas sinagogoje šabo dieną, sukuria didelį laukimo įspūdį: ko Jis mokys? Jėzus atsisėda: klausytojams – tai laikas susitelkti ar nusivylimas? Eidamas į Mišias, ko tikiuosi iš besimeldžiančios bendruomenės, iš giesmių, iš kunigo, iš Jėzaus? Ar medituoju Žodį savo širdyje? Galiu kuriam laikui sustoti ir nurimti savo viduje.
Šeštadienis 25 d.
Vienas ar ne vienas Teofilis?
Lukas sako, kad „rašo“ Teofiliui. Stebintų, jei Jėzaus, kurio mokymą Lukas siekia parodyti tvirtą, gyvenimas būtų skirtas vienam mokiniui! Akivaizdu, šis vardas reiškia, kad mokslas skirtas visiems tiems, kurie „myli Dievą“, protu ir širdimi Jo ieško, visiems visų laikų skaitytojams! Tačiau pokalbis su kuo nors yra kvietimas išgirsti asmeninį raginimą klausytis. Ar sutinku būti privilegijuotu šio pasakojimo gavėju ir leistis į kelią?
Sekmadienis 26 d.
„Šiandien”
Tai, ką pranašas Izaijas skelbė Pirmojoje Sandoroje, išsipildo su Jėzumi: Jis gydo ligonius, išlaisvina kietas širdis... Įkalintam Jonui Krikštytojui, kuris siunčia savo mokinius pas Jėzų patikrinti, ar Jis tikrai esąs laukiamas Mesijas (Lk 7, 19–22), atsako ta pačia Izaijo ištrauka, kurią aiškina čia: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ Ar kasdieniuose kalėjimuose matome veikiant šią Gerąją Naujieną aplink save ar savyje? Ar ja tikime? Pasistenkime įvardyti džiugesio Viešpatyje akimirkas, kurios yra mūsų tvirtovė, kaip pirmame šios dienos skaitinyje sako Nehemijas.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
