Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 21 d. pirmadienio iki
balandžio 27 d. sekmadienio, 2025
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad naujų technologijų naudojimas nepakeistų
žmonių tarpusavio santykių,
gerbtų žmogaus orumą
ir padėtų įveikti šių laikų krizes.
„Tu įtikėjai, nes pamatei“
Jn 20, 29
Jėzui mirus, Dvylika mokinių išsiskirstė, jausdami apleistumo jausmą, patirdami sielos naktį. Pirmąją savaitės dieną jie visi susitiko, bet Tomo su jais nebuvo. Radęs juos, jis tarė: „Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono – netikėsiu.“ Kai Jėzus jiems vėl pasirodė, Jis pakvietė Tomą įleisti pirštą ir apžiūrėti žaizdas ant rankų. Jis Tomui nepasakė: „Tu įtikėjai, nes palietei”, o pasakė: „Tu įtikėjai, nes pamatei.“ Tomui reikėjo jautraus buvimo, kad įtikėtų, tačiau asmeninis susitikimas su Gelbėtoju pažadina jo tikėjimą, o meilus žvilgsnis verčia jį sušukti: „Mano Viešpats ir mano Dievas!” Šiandien tikime nematydami. Atkakliai prašykime Prisikėlusio Kristaus, kad augintų mūsų tikėjimą savo Buvimu ir Gailestingumu.
Anne-Marie Aitken
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“ Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.
Pirmadienis 21 d.
Užrakintos durys
Tai pirmosios savaitės dienos vakaras nuo to, kai Marija Magdalietė nuskubėjo pranešti mokiniams apie savo susitikimą su prisikėlusiu Jėzumi. Tačiau jie užsidarė namuose, kupini abejonių ir baimės dėl žydų valdžios, tarsi negalėdami iš vietos pajudėti, tarsi save įkalindami. Atsistosiu šalia jų. Galiu leisti kilti baimei, kuri mane paralyžiuoja ir dėl kurios jaučiuosi įkalintas. Pavesiu ją Viešpačiui ir melsiu, kad nuo jos mane išlaisvintų.
Antradienis 22 d.
Ramybės žodžiai
Jėzus prie išsigandusių mokinių prisideda be triukšmo, be ryškios šviesos. Ir štai Jis atsistoja tarp jų. „Ramybė jums!" Tai daugiau nei paprastas pasisveikinimas, ramybė jiems duodama du kartus, lydint veiksmui, kad galėtų būti atpažintas. Tai tikrai Jis, Jėzus, su pervertomis rankomis ir pervertu šonu. Leisiuosi paliečiamas šios Prisikėlusiojo ramybės, kuri šiandien skirta man. Prašysiu Viešpaties malonės, kad ją priimčiau visą.
Trečiadienis 23 d.
Gilus džiaugsmas
Matydami Prisikėlusįjį, mokiniai prisipildo džiaugsmo, didžiulio džiaugsmo. Džiaugsmas, kuris, kai atrodo, jog viskas klostosi ne taip, kai tiek sielvarto ir nerimo, grindžiamas pasitikėjimu Tuo, kuris pasirodo ir leidžiasi atpažįstamas. Ar tai neprimena Emauso piligrimų: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis kelyje mums kalbėjo?“ (Lk 24, 32) Galiu priimti šį džiaugsmą ir dėkoti Dievui, kuris per savo žodį priartėja prie manęs.
Ketvirtadienis 24 d.
Šventosios Dvasios dovana
Džiaugdamiesi mokiniai apsupa Jėzų. Jis išsiunčia juos į misiją ir kvepia į juos: „Imkite Šventąją Dvasią“, patikėdamas jiems galią atleisti nuodėmes. Ši gailestingumo galia yra ne viešpatavimo, o dovanojimo galia, pasireiškianti meile. Dar kartą per Mesiją Dievas duoda, dovanoja save. Žvelgsiu į pažįstamų kunigų veidus. Patikėsiu juos Viešpačiui ir melsiuosi, kad jie būtų gyvi Tėvo meilės liudytojai.
Penktadienis 25 d.
Gilus netikėjimas
Prisikėlusį Kristų pamato apaštalai, tačiau vieno iš jų, Tomo, nėra. Nepaisant kitų apaštalų tvirtinimo, jis trokšta konkretaus Prisikėlimo patvirtinimo akimis ir prisilietimu. Jis nori susitikti su Jėzumi pats. Jo netikėjimas verčia suabejoti Prisikėlusiojo tikrumu ar bendražygių žodžiais? Tikriausiai ir aš turiu abejonių. Abejoju savimi, abejoju kitais, abejoju Dievu. Prašysiu Viešpaties atleidimo ir Jo malonės.
Šeštadienis 26 d.
Tikėjimos išpažinimas
Tomas yra ten, namuose, su kitais mokiniais. Vėl ateina Jėzus. Jis prieina prie Tomo ir kreipiasi į jį. Atreipdamas dėmesį į savo tvirtinimus praeityje, be jokių priekaištų, Jis imasi iniciatyvos su juo susitikti, pasirodyti. Ir kviečia eiti toliau. Tomui daug nereikia, kad būtų paliesta jo širdis ir išpažintų savo tikėjimą. Mėgausiuosi šiuo Jėzaus gardumynu ir atpažinsiu save per Tomą. Stengsiuosi padaryti savus šiuos apaštalų žodžius (Lk 17, 5): „Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą!“
Sekmadienis 27 d.
Gailestingumo šventė
Šiandien švenčiame Dievo Gailestingumo šventę. Gailestingumas, sako popiežius Pranciškus, yra kelias, jungiantis Dievą su žmogumi, kad šis atvertų savo širdį vilčiai būti amžinai mylimam, nepaisant savo nuodėmių. Dievas yra arti kiekvieno ir kviečia mus per Jėzų priimti Jo meilės žinią. Kaip ir Tomas, esame kviečiami patirti šio gailestingojo Dievo artumą, apreikštą per Jėzų Kristų. Ir atpažinti save, sekant Juo, Tėvo vaikais, Kristaus pašauktais būti gailestingumo žmonėmis: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36).
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
