Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo kovo 10 d. pirmadienio iki
kovo 16 d. sekmadienio, 2025
►link II Gavėnios sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad iširusios šeimos atleidimu išgydytų savo žaizdas,
iš naujo atrasdamos tarpusavio
dovanas net ir skirtumuose.
„Jis užkopė į kalną melstis“
Lk 9, 29
Kai Jėzus savo mokiniams nori pasakyti konkrečius dalykus, Jis pasiima juos su savimi ir nusiveda į nuošalią vietą, toliau nuo minios ir kasdienio šurmulio, į kalną, į vietą žemėje, kuri susilieja su dangumi. Ne savo malonumui, o melstis. Jėzus kiekvieną iš mūsų vedasi į kalną, į mūsų gyvenimo kalnus, kad užmegztume su Juo asmeninį ryšį. Mums tereikia apsiauti gerais batais, kad galėtume sekti Juo kaip mokiniai. Ir nebūtinai ant aukštos viršūnės. Juk norint rasti Dievą, nebūtinai turime išsekti, visiškai netekti jėgų. Ne, tai gali būti ir aukštas kalnas, bet Jėzus mums leis be vargo įkopti drauge su Juo. Kiekvienas galime rasti kalną, į kurį Jėzus nori mus nuvesti: maldos kalną, tylos kalną, sunkių santykių kalną, darbų kalną, kasdienės meilės kalną, puikybės kalną...
Gero kopimo šią savaitę.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Anuo metu Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje. Petrą ir jo draugus apėmė miegas. Išbudę jie pamatė jo spindesį ir stovinčius šalia jo du vyrus. Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, gera mums čia būti! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui.“ Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo
debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą.
Pirmadienis 10 d.
Kančia ir Prisikėlimas
Prieš aštuonias dienas iki mūsų scenos Jėzus savo mokiniams apreiškė, kad mirs žiauria mirtimi ir prisikels. Dabar Jis ant kalno vedasi Petrą, Joną ir Jokūbą. Tie patys trys mokiniai dalyvaus Jo agonijoje. O ten besimeldžiant Jėzus nušvinta skaisčia šviesa. Sekmadienio pradžios maldos tekstas
sako: „Dieve, prabilk į mūsų sąžines, kad galėtume išvysti dangiškąją Tavo garbę ir ja džiaugtis.“ Prašysiu Jėzaus, kad Jo šviesa mane apšviestų ypač tada, kai išgyvenu ką nors skausmingą.
Antradienis 11 d.
Mozė ir Elijas
Jėzus kalbasi su Moze ir Eliju. Tai visos išrinktosios tautos ir net žmonijos istorijos atstovai. Su jais Jėzus kalbasi apie savo mirtį ir būsimą prisikėlimą. Tai reiškia, kad viskas istorijoje įgauna prasmę, susijusią su šiuo pagrindiniu įvykiu: tai dovana, kurią mylimas Sūnus mums dovanoja savimi pačiu. Dėkosiu už šį apreiškimą, kurį gavau kaip Petras, Jonas ir Jokūbas gavo, ir prašysiu Viešpaties, kad ši žinia pasklistų iki visatos pakraščių.
Trečiadienis 12 d.
Šlovingas kūnas
Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.” Petras, Jonas ir Jokūbas ne tik matė šviesą, sklindančią iš Jėzaus kūno, bet ir patys paniro į šią šviesą. Antrame šio sekmadienio skaitinyje Paulius mums
žada, kad “Jėzus pakeis vargingą mūsų kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną”. Melsiuosi, kad nuo šiol mano kūnas ir veidas švytėtų visiems sutiktiems žmonėms.
Ketvirtadienis 13 d.
Miegas
Kaip ir Jėzaus agonijos metu, trys mokiniai atsijungia nuo to, kas vyksta. Juos apima miegas. Tačiau įvykis toks ypatingas, kad jie pažadinami, išbudinami, pakyla iš savo siaubo, priartėja prie „pilnos sąmonės“. Tokia dovana jiems įteikta be jų nuopelnų. Viskas šioje istorijoje duodama veltui, kaip ir pats gyvenimas: nieko nepadarėme, kad nusipelnytume būti šiame pasaulyje. Dėkosiu Dievui už visus Jo palaiminimus.
Penktadienis 14 d.
Palapinės?
Šį sekmadienį Paulius dar kartą pakartoja, kad „mūsų tėvynė danguje“. Būtent tą Petras jautė ant šio Palaiminimo kalno. Pasijuto tarsi rojuje, ir būtų buvę malonu ten pasilikti, ten pastatyti palapines. Tą kartais jaučiame, kai mūsų malda yra ypač lengva. Bet ne, turime pasinaudoti šiuo
atgaivintu užsidegimu, kad nusileistume į žemę ir ten pergalingai kovotume su mirties jėgomis. Viešpatie, padėk man.
Tegul Tavo galia suteikia man jėgų.
Šeštadienis 15 d.
Klausytis
Pasigirsta Tėvo balsas. Jis prašo mūsų klausytis Jo Sūnaus, to, kurį Jis išsirinko, t. y. savo išrinktojo, mylimojo, numylėtinio. Šis tėviškas balsas kreipiasi į tris mokinius, bet per juos – ir į mane, ir į kiekvieną žmogų. Klausytis reiškia ir paklusti. Kai klausau, kaip Jėzus man kalba širdies gilumoje, kai darau tai, ką Jis man liepia, Jis apsigyvena manyje ir padaro mane išskirtinį, išrinktąjį, sukurtą pagal Jo paveikslą. Kaip Jėzus ir drauge su Juo melsiuosi, klausysiu, ką Jis man sako.
Darysiu, ką Jis man liepia.
Sekmadienis 16 d.
Dieviškas Vardas
Tačiau kas vyko ant šio kalno? Tikriausiai tai „mistiška“ patirtis arba akimirka, „pranokstanti laiką“, kuri nuo mūsų pabėga ir kuri kartais nutinka kai kuriems žmonėms, besiartinant mirčiai. Tėvas mus visus kviečia: „Šitas yra mano Sūnus, kurį išsirinkau: klausykite Jo!“ Kelyje į Kančią, kaip ir per Krikštą, Jėzus sulaukia Tėvo padrąsinimo, kad galėtų su pasitikėjimu keliauti pirmyn. Šie žodžiai yra
palaiminimas kiekvienam iš mūsų. Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūnie Tavo Vardas žinomas,
gerbiamas, garbinamas dėl didžiausio džiaugsmo visoje visatoje.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
