Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo vasario 27 d. pirmadienio iki

kovo 5 d. sekmadienio, 2023

 

►link II GAVĖNIOS sekmadienio, A

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Meldžiamės už tuos, kurie kenčia dėl bažnytinės bendruomenės narių padaryto blogio, kad jie pačioje Bažnyčioje rastų aiškų atsaką

į savo skausmą ir kančias.

 

 

„Niekam nepasakokite... kol Žmogaus Sūnus prisikels“

                                                                                                      Mt 17, 9

 

Ša, klausykite Jo! Leisdamasis nuo kalno, kuriame atsimainė, Jėzus įsako, kad trys liudininkai tylėtų, niekam nepasakotų apie tai, ką matė, kol neateis Jo prisikėlimo iš numirusių diena. Kvietimas tylėti galioja ir mums šiuo Gavėnios laiku: palaimingas laikas tylėti ir naujai atsiverti Dievo Žodžiui, dvasinis laikas, leidžiantis šiam Žodžiui mus giliai atversti, stebėjimosi naujove laikas, kai šis Jėzus, toli gražu nepažintas, atsiskleidžia vis kitoks ir labiau stebina, Jis kitoks nei jau esame Jį pažinę.

Šią savaitę kopkime su Jėzumi į kalną, kad Jis nusileistų į mūsų širdis. Klausykime To, kurio balsas mums sako klausyti. Kantrybės, turime klausyti iki Velykų. Kai Jėzus prisikels iš numirusių, mūsų pasitikėjimas Juo bus atnaujintas ir perkeistas. Tada galėsime apie tai kalbėti.

Thierry Lamboley, jėzuitas

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 17, 1–9)

 

Anuo metu Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.“ Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.“

 

Pirmadienis 27 d.

Kalnas, į kurį reikia įkopti

 

Jėzus išsirinko tris mokinius, kad jie Jį lydėtų ir eitų melstis nuošaliai. Sekti Jėzumi, net melstis, reiškia dėti pastangas, judėti, save viršyti. Taigi nebijokite kopti į kalną, nes būtent ant kalno viršūnės, kuri yra ryšio su aukštybėmis simbolis, galite išgyventi susitikimą. Tačiau kartais labiau mėgstama pasimelsti apačioje, pasilikti patogioje vietoje ir per daug nejudėti.

Viešpatie, rinksiuosi šią dieną kopti su Tavimi į savo gyvenimo kalnus: padėk man žvelgti aukštyn ir judėti.

 

Antradienis 28 d.

Malda perkeičia

 

Kai Jėzus meldžiasi su savo mokiniais, Jo veidas atsimaino, o Jo drabužiai tampa akinamai balti. Kartais tokia ir mūsų patirtis maldoje: kai įdėmiai žvelgiame į Jėzų, suvokiame, kaip Jis skiriasi nuo tokio, kokį įsivaizdavome! Tuo pat metu Jėzus gali mus apakinti ir apšviesti, bet gali ir kiek išgąsdinti. Susitikimas su Jėzumi yra tarsi „trečio tipo susitikimas“: Jis bėga nuo mūsų ir mus stebina.

Viešpatie, ateik į mano maldos gelmę, kad mane nustebintum ir leistum suvokti, ką išgyvenu.

 

Trečiadienis 1 d.

Jėzus ir pranašai

 

Mokiniai mato Jėzų besikalbantį su Moze ir Eliju. Tai, kad Jėzus kalbasi su dviem svarbiais žydų tradicijos pranašais, primena, kad Jis priklauso senesniam pažadui. Mozės pasirodymas primena žydų išlaisvinimą iš Egipto ir nuvedimą į Pažadėtąją žemę, o Elijas yra tas, kuris turi paskelbti Mesijo atėjimą laikų pabaigoje. Abu skelbia Dievo Išgelbėjimą. Ir būtent Jėzus yra šis laukiamas Išgelbėtojas.

Viešpatie, Tau patikėsiu kokius nors savo santykius ar kokią gyvenimo situaciją, kai noriu priimti Tavo pažadą ir Tavo Išgelbėjimą.

 

Ketvirtadienis 2 d.

Regėjimas, kurio tęsinio norime

 

Pranašai pradeda trauktis. Tačiau Petras norėtų, kad jie liktų su jais. Tada jis Jonui, Jokūbui ir sau siūlo pastatyti palapines Jėzui, Mozei ir Elijui. Tačiau šis sprendimas jam nepriklauso. Ir man gali nutikti taip, jog maldoje jaučiuosi taip gerai ir ramiai, kad norėčiau likti ties tuo, ką ten gaunu. Bet ar tai ryšys su Dievu, ar tai skanėstas, kurio centre esu aš?

Viešpatie, leisk, kad būčiau dėmesingas Tavo žodžiui, kad priimčiau tai, ką nori man duoti, to nesisavindamas.

 

Penktadienis 3 d.

Debesis maldoje

 

Mokinių regėjimas tęsiasi, bet tonas keičiasi radikaliai. Apsiaučia debesis ir uždengia juos, panardindamas į tamsą. Tada jie išsigąsta. Gali nutikti, kad mano maldą apgaubia tamsa, ir man ji atrodo beprasmė. Malda gali būti nevilties ir prislėgtos būsenos, nuovargio vieta, kai ten nebejaučiu kilniaširdiško Dievo buvimo.

Viešpatie, prisidėk prie manęs, kai patiriu vidinę naktį. Nepalik manęs. Ateik į pagalbą mano silpnybei.

 

Šeštadienis 4 d.

Tėvo apsireiškimas

 

Iš debesies mokiniai girdi Dievo balsą. Tėvas skelbia, kad Jėzus tikrai yra Jo Sūnus, kurį Jis išsirinko. Ir kviečia mokinius būti dėmesingus Jėzaus žodžiams. Malda yra ta vieta, kur galiu apmąstyti šį ryšį tarp Tėvo ir Sūnaus. Tėvas yra Tas, kuris teikia man savo palaiminimą ir gyvenimą. Sūnus yra Tas, kuris ateina įvykdyti Tėvo žodžio ir atkuria manyje Savo gyvenimą.

Būk palaimintas Viešpatie, kad apreiškei meilę man per savo Sūnų Jėzų. Per Tavo žodį pripažinsiu Jį savo Išgelbėtoju ir Jo klausysiu.

 

Sekmadienis 5 d.

Visuotinė malda

 

Kokią keistą patirtį išgyveno mokiniai per Jėzaus atsimainymą! Daug judesių: kopiama į kalną, Jėzaus išvaizda pasikeičia, šalia Jo pasirodo Mozė ir Elijas, tada juos apsiaučia nerimą keliantis debesis, iš kurio pasigirsta Tėvo Žodis. Tai patirtis, kurią išgyveno visi trys drauge, ir tuo pat metu išskirtinai asmeniškai. Tėvas iš mūsų prašo kai ko reiklaus: atsiverti, kad galėtume klausyti Jo Sūnaus žodžio. O klausyti Jo – tai ir kalbėtis su Juo, patikint Jam viską, kas slypi mumyse ir rūpi mums. Reikia ištvermės, kad išdrįstume ir toliau to prašyti, net kai esame apsiausti vidinio debesies. Pripažinkime, kaip svarbu kartu melstis ir kartu švęsti, kad santykiai su Dievu ir kitais tęstųsi. Melskimės ir gyvenkime kaip atsimainę žmonės!

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos  .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).