Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 9 d. pirmadienio iki
sausio 15 d. sekmadienio, 2023
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės, kad ugdytojai būtų patikimi liudytojai, labiau mokantys broliškumo nei rungtyniavimo ir padėtų patiems jauniausiems ir pažeidžiamiausiems.
„Štai Dievo Avinėlis“
Jn 1, 36
Visose keturiose Evangelijose Jėzus gavo labai skirtingus vardus ir titulus: žydų karalius, Žmogaus Sūnus, Rabi arba Mokytojas, Šventasis, Kristus Mesijas, Dovydo Sūnus, Dievo Sūnus... taigi ir Dievo Avinėlis. Šis Jono Krikštytojo vartojamas Avinėlio įvaizdis atspindi žemdirbių visuomenę, kuriai Jis priklausė ir kurioje buvo daug kaimenių. O šis mažas gyvūnėlis yra pažeidžiamumo ir švelnumo ženklas. Ir atrodo neturi nieko bendro su Dievo vardu. Ką mums tuo nori pasakyti bičiulis Jonas? Galbūt jis turėjo omenyje ištrauką iš pranašo Izaijo knygos, Izaijo, kuris apie Viešpaties tarną kalba kaip apie paklusnų ėriuką, vedamą į skerdyklą ir ten paaukotą, bet nepratarusį žodžio, nes norėjo išgelbėti mus iš visų mūsų blogybių ( Iz 53,7). Taigi tokį svarbų pareiškimą Jonas skelbia ir kviečia mus skirti laiko pamatyti Jėzų kaip dovaną, kurią Dievas dovanoja žmonijai, kad mums apsakytų Jo artumą ir pažeidžiamumą. Su džiaugsmu sutikime Jį.
Manuel Grandin, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Joną
(Jn 1, 29–34)
Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, anksčiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštijau vandeniu“. Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pleveno virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: "Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir plevenančią dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia". Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.
Pirmadienis 9 d.
Graži pradžia
Ką tik Bažnyčia atšventė Jėzaus Krikštą. Sekmadienio evangelijoje Jonas Krikštytojas tiksliai apibūdina šį įvykį: „Aš mačiau Dvasią, it balandį nusileidžiančią iš dangaus“. Ir prideda, kad kažkas jį siuntė krikštyti vandeniu, o jo misija yra priimti Tą, kuris krikštys Šventąja Dvasia. Šiandien skirsiu laiko ir apmąstysiu savo krikštą, nesvarbu, ar tai buvo seniai, ar neseniai, ir prašysiu Viešpaties malonės, kad šią savaitę kiek daugiau išgyvenčiau savo krikštą.
Antradienis 10 d.
Menas matyti
Šioje evangelijoje daug kartų kartojamas veiksmažodis matyti. Pirmiausia Jonas Krikštytojas mato pas jį ateinantį Jėzų (ką reiškia frazė „matydamas ateinantį Jėzų“?), tada du kartus Jonas tvirtina abejojantiems dėl Jo tapatybės: „aš mačiau!“ Jis pasakoja jiems, jog jį pasiuntęs asmuo sakė, kad jis pamatysiąs Dvasią, nusileidžiančią ant Išrinktojo, ir kad šis išrinktasis yra Jėzus. Įsivaizduosiu šią sceną ir bandysiu matyti Jėzų, kuris ateina pas Joną. Ką čia reikia pamatyti? Kaip tą įsivaizduoju? Prašysiu malonės matyti, kaip Jėzus ateina manęs susitikti šios dienos įvykiuose ir veiksmuose.
Trečiadienis 11 d.
Dievo Avinėlis
„Štai Dievo Avinėlis“, – skelbia Jonas Krikštytojas. Šis posakis gana mįslingas net ir Jono amžininkams, o juo labiau mums, kurie su avinėliais neturime kontakto! O aš, jei turėčiau kam nors parodyti Jėzų, kokiais žodžiais tą daryčiau? Štai Mesijas? Štai mano Išgelbėtojas? Štai mano bičiulis?.. Per šią dieną apmąstysiu vardus, kuriuos norėčiau duoti Jėzui, ir prašysiu, kad Jį geriau pažinčiau, kad labiau Jį mylėčiau.
Ketvirtadienis 12 d.
Naikinti pasaulio nuodėmes
Kaip žinome, po šios scenos Jonas dar kartą pavadins Jėzų Dievo Avinėliu dviem savo mokiniams, o Jėzus pakvies juos ateiti ir... pamatyti. Šis įvaizdis paženklino pirmųjų krikščionių bendruomenių vaizduotę, ir buvo visiškai natūralu, kad kai kuriuose savo paminkluose jos vaizdavo Kristų kaip avinėlį. Šis Jėzui suteiktas titulas tebegyvas ir mums, nes jis yra mūsų eucharistinės liturgijos dalis prieš pat Komuniją. Visą dieną pasistengsiu kartoti: „Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk manęs, mūsų pasaulio...“
Penktadienis 13 d.
Liudytojo nuolankumas
Jonas yra nuostabą keliantis personažas. Nors jis įpareigoja savo žodžiais ir gestais, bet moka likti tarno vietoje. Jis nedvejodamas sako visiems, kad nėra Mesijas: jis tik pasiuntinys. Ir išpažįsta savo tikėjimą (mūsų tekste du kartus tą paliudija žodžiais): „Po manęs ateis vyras, anksčiau už mane buvęs, nes Jis pirmesnis už mane“. Viskas pasakyta: jis, Jonas, pasirodo pirmas, bet turi skelbti Tą, kurio laukiama, Tą, kuris gali pasakyti „ Aš esu". Ir keistas pasiuntinys, kuris pripažįsta, jog nepažinojo To, kurį turėjo skelbti. Koks tikėjimas! Koks gilus pasitikėjimas išgirstu žodžiu. Prašysiu malonės, kad įsišaknyčiau tokio paties pasitikėjimo dvasioje kaip ir Jonas.
Šeštadienis 14 d.
Apie Šventąją Dvasią
Lukas savo Evangelijoje per Aplankymą pasakoja apie dviejų būsimų motinų susitikimą. „Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos isčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elžbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius. Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose“ (Lk 1, 41–45). Tokia mama, toks sūnus! Jonas Krikštytojas elgiasi kaip jo motina: jis moka atpažinti Šventosios Dvasios veikimą, o jo pašaukimas – liudyti Jėzaus tapatybę. Dėkosiu Viešpačiui, kuris pažadino susižavėjimą Jono šeima, ir prašysiu, kad savo ruožtu ir aš galėčiau būti šio Dievo, kuris ateina mūsų gelbėti, pasiuntiniu.
Sekmadienis 15 d. Matyti ir liudyti Jonas Krikštytojas yra neįtikėtinas mūsų krikščionių bendruomenių įkvėpimo šaltinis. Iš tiesų, jis sugeba matyti pro šalį einantį Jėzų, pats įvardija Šventosios Dvasios veikimą šiame pasaulyje, sugeba likti savo, kaip pasiuntinio, vietoje. Kaip Jonas, ir mes mokykimės matyti Jėzų, kuris yra mūsų gyvenimo ir santykių centre. Pasistenkime atpažinti Šventosios Dvasios veikimą šiame kartais sužeistame, suskaldytame pasaulyje. Mokykimės būti savo vietoje: yra tik vienas Išgelbėtojas, ir išgelbėtojai ne mes. Esame tik Gerosios atjautos ir džiaugsmo Naujienos pasiuntiniai visiems. Prašykime Viešpaties malonės, kad kilniai vykdytume savo misiją.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
