Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo lapkričio 28 d. pirmadienio iki

gruodžio 4 d. sekmadienio, 2022

 

►link II ADVENTO sekmadienio, A

 

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad savanorių ir humanitarinės organizacijos rastų žmonių, trokštančių dirbti bendram labui, ir nepaliaujamai ieškotų naujų tarptautinio bendradarbiavio kelių.

 

„Atsiverskite, nes prisiartino

dangaus Karalystė“

                                                                Mt 3, 1

 

Koks pasipriešinimas! Kokia jėga! Kokie stiprūs Jono Krikštytojo žodžiai! Kieno pusėje esame: visų tų, kurie ėjo pas jį, kad priimtų krikštą, pripažintų savo nuodėmes, ar dvejojančių fariziejų, sadukiejų? Žinoma, kartais vienų, kartais kitų. Gerai žinome: išorinių apeigų neužtenka, reikia tvirto realių gyvenimo pokyčių troškimo. Tai ne apsimetinėjimas: su Dievu negalime elgtis nesąžiningai. Ir Jono žodžiai be abejonių, reikėjo raginti skubėti tuo metu. Ar ne taip yra ir šiandien? Šią savaitę imkimės konkrečių veiksmų, kurie įpareigotų mus visa savo esybe – kūnu ir siela – mylėti Dievą. Emmanuelle Huyghues Despointes, KG bendruomenė

 

 

Evangelija pagal šventąjį Luką

(Mt 3, 1–12)

 

Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus. Tuomet pas jį ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje. Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Parodykite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: "Juk mūsų tėvas – Abraomas". Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane – aš nevertas jam nė kurpių nešioti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius sugabens į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“

 

Pirmadienis 28 d.

Pamišęs dėl Dievo 

Jonas Krikštytojas keistas žmogus. Jokios dirbtinės aprangos, jokio įmantraus maisto, tik smarkūs žodžiai. Jame slypi kažkas nepaprasto, kažkas, kas kiek trikdo. Skirsiu laiko pažvelgti į jį, bandydamas priimti tokio apsinuoginimo priežastis. Tikrai nesu Jonas Krikštytojas ir tikrai nesu pašauktas išgyventi tokių pat kraštutinumų. Tačiau prašysiu malonės, kad dalyčiausi jo pamišimu dėl Dievo.

 

 

Antradienis 29 d.

Balsas dykumoje

Jonas Krikštytojas savo žinią skelbia dykumoje. Hebrajų kalba dykuma vadinama „midbar“, tai yra „dykvietė“, o ir keistai – „burna“. Todėl dykuma nėra visiškai tuščia vieta, joje Dievo Žodis gali gerai skambėti. Ką Dievas turi pasakyti? Pranašo perduodama Geroji Naujiena tokia: „Prisiartino Dangaus Karalystė“, Jis pasirinko prisiartinti prie mūsų. Per dieną galiu kartoti savo kvėpavimo ritmu: „Viešpatie, esi arti ir šiandien vėl ateisi manęs sutikti“.

 

Trečiadienis 30 d.

Artimi Jono ir Jėzaus santykiai

Jonas Krikštytojas buvo žmogus, kuris mokėjo įkvėpti kitus. Apaštalas Andriejus, kurį šiandien švenčiame, buvo vienas iš jo mokinių. Būtent jam ir kitam mokiniui Jonas pavadino Jėzų, kuris ėjo pro šalį, „Dievo Avinėliu“. Andriejus yra tas, kuris pasitikėjo Jonu, paskui Jėzumi ir tapo misionieriumi, kai pakvietė savo brolį Simoną (būsimą Petrą) prisidėti prie Jėzaus. Jam užtariant, prašysiu malonės, kad tapčiau apaštalu ten, kur gyvenu, ir išdrįsčiau skelbti Jėzų kitiems.

 

Ketvirtadienis 1 d.

Veikti dėl Dievo

Jonas Krikštytojas šioje dykumoje toli gražu nėra vienas. Prieš jį minia, susirinkusi iš visur – ten „Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė“, – kuri atėjo pasiklausyti jo paraginimų. Šie žmonės sutinka pripažinti savo nuodėmes, ateiti pasikrikštyti ir pasiklausyti Jono žodžių apie Mesiją. Dievo Žodis veiksmingas ir išganingas visiems. Keliaudamas Advento keliu, apsispręsiu prisidėti prie šios minios. Ir prašysiu Viešpaties malonės, kad mane paliestų Jo gyvenimą teikiantys žodžiai.

 

Penktadienis 2 d.

Dievas skelbia tiesą

Tik dėl Dievo meilės man galiu pažvelgti į savo šešėlius tikėdamasis, kad jie nesunaikins. Žinoma, atsivertimas reikalauja mano pastangų, bet pirmiausia Dievas veikia: „ne be Jo, ne be manęs“. Šiomis dienomis skirsiu laiko tylai, kad manyje iškiltų, ką reikia išgydyti ir ką atleisti. Ir jei to trokštu, prieš Kalėdas suplanuoju laiką Sutaikinimo sakramentui.

 

Šeštadienis 3 d.

Dievo ugnis

Pranciškus Ksaveras, kurį Bažnyčia švenčia šią dieną, panašus į Joną Krikštytoją. Iš tikrųjų jis išvyko į Azijos žemes, uždegtas tos pačios ugnies. Kaip ir pranašas, jis negailėjo jėgų parengdamas Viešpačiui kelią šiose tolimose kultūrose. Jis irgi nepaliaudamas kvietė savo klausytojus atsiversti ir pasikrikštyti. Jam užtariant, prašysiu Viešpaties malonės, kad sugebėčiau susitikti su kitais, ypač toliausiai esančiais.

 

Sekmadienis 4 d.

Ugnis, kuri uždega kitus

Jonas Krikštytojas ir lieka keistas žmogus. Jo nuolankumas toks pat didelis, kaip ir jo energija raginant atsiversti. Jis nelaiko savęs nei Dievu, nei Mesiju. Jis nebando pritraukti prie savęs žmonių: savo mokiniams jis leis eiti pas Jėzų. Jis „stumia“ prie didesnio už save, prie To, kuris uždega jo širdį ir visą žemę. Susirinkime, į kurį renkamės sekmadieniais, arba žmonėse, kuriuos sutinkame kasdieniame gyvenime, galime atpažinti šią minią, kuri buvo susirinkusi priešais Joną Krikštytoją. Kaip jo laikais, taip ir dabar daugelis ieško išganymo ir ilgalaikės ramybės. Tačiau kartais gyvenimo išbandymai, įpročių sunkumas ar krikščionių nuodėmės kai kuriuos atitraukia nuo šių ieškojimų ir nuo kontakto su Bažnyčia. Tik nuo mūsų priklauso, ar būsime kūrybingi ir mokėsime mylėti, kad kitiems uždegtume norą tikėti šiuo geruoju Dievu. Prašykime Viešpaties, kad kaip Jonas Krikštytojas būtume Jo ugnies nešėjai.

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos  .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (ww.versdimanche.com)

link Kristaus Karaliaus iškilmės, C

link I - ojo ADVENTO sekmadienio