Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo vasario 12 d. pirmadienio iki
vasario 18d. sekmadienio, 2024
►link I GAVĖNIOS sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad paskutinėmis gyvenimo dienomis nepagydomi ligoniai
ir jų šeimos visada gautų reikiamą medicininę pagalbą
ir būtų tinkamai palydimi.
„Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų“
Mk 1, 13
Mums duodamos keturiasdešimt dienų nusileisti į vidines savo dykumas. Nėra lengva pasaulyje, kuriame tiek daug triukšmo, kur mus nuolat blaško daugybė rūpesčių. Tačiau Dvasia gyvena giliai mūsų širdyse ir laukia, kol nusileisime į savo gelmę. Mums duodamos keturiasdešimt dienų pradėti
atsivertimo procesą, labiau kreipiantį į Dievą, į savo brolius ir seseris, į save pačius. Dvasinė kova neabejotinai ten vyks. Dvasia mumyse nugalės, jei jai leisime. Mums duodamos keturiasdešimt dienų peržvelgti savo santykius su Žeme. Pats laikas prisiimti atsakomybę labai paprastais veiksmais ir prisijaukinti žvėris! Ryžtingai leiskimės į dykumos kelią. Viešpats eina prieš mus, Jis veda mus į savo Velykų šventę.
Manuel Grandin, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 1, 12–15)
Anuo metu Dvasia Jėzų paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo. Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti Gerąją Dievo Naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo Karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“
Pirmadienis 12 d.
Gyvenama dykuma
Ką Jėzus, paakintas Dvasios, veikė dykumoje keturiasdešimt dienų? Šis laikas aiškiai ne tuščias! „Jis buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo“, o dykumoje pagal apibrėžimą turėtų nieko nebūti, ji — vienatvės vieta. Apsimetinėti ten draudžiama: nebegaliu pasikliauti vien savimi, turiu pasitikėti kitais ir atsiverti kitų, visiškai Kito pagalbai. Jėzau, prašau Tavęs ateiti ir apsigyventi mano dykumoje.
Antradienis 13 d.
Leistis veikti
Jėzus ką tik buvo pakrikštytas: ir Jis? Ką tai keičia? Nieko ir viską! Nieko: tai netrukdo Jėzui būti gundomam! Viską: Jis leidžiasi paakinamas Dvasios, tai ženklas, kad yra jos pilnas. O aš? Galiu atpažinti, kad esu gundomas, bet ar išdrįsiu atsiremti į Dvasią, gautą per Krikštą, kad įveikčiau gundymą? Jėzau, prašau Tavęs išmokyti, jog leisčiau, kad Šventoji Dvasia, gauta per Krikštą, veiktų manyje ir kad ja pasitikėčiau.
Trečiadienis 14 d.
Pelenai, leistis žemyn ar kilti?
Šią Gavėnios pradžios dieną Bažnyčia kviečia mus leistis būti paženklintus pelenais ir, kaip Didįjį penktadienį, pasninkauti, susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Kokia dvasios būsena pradėsiu šį laikotarpį: nersiu, sulaikęs kvėpavimą, ar praplėsiu savo širdį? Jėzui, Morkaus evangelijoje, keturiasdešimt dienų dykumoje laikas prabėga, nelieka ilgam, kaip ir laiškas pašte! Prašau Viešpaties, kad nesusierzinčiau, patirdamas gundymą, bet džiaugsmingu veidu po truputėlį Jam jį atiduočiau.
Ketvirtadienis 15 d.
Laiko klausimas? (1)
Prieš daugiau nei du tūkstančius metų Jėzus pasakė: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat!“ Žvelgiant į pasaulį, Dievo karalystė neatrodo čia pat... Kaip galime suderinti šiuos žodžius su mūsų laikų tikrove? Dvi galimybės: arba mano laiko sąvoka ne tokia kaip Jėzaus, arba dar neaptikau karalystės ženklų aplink save. Jėzau, prašau Tavęs, kad žvelgčiau į pasaulį, kuriame gyvenu, su tikėjimo viltimi.
Penktadienis 16 d.
Laiko klausimas? (2)
„Kai Jonas buvo suimtas“, o ne anksčiau! Jėzus paskutiniam pranašui leido atlikti savo misiją iki galo, Jis gerbė Jono laiką. Jėzus moka laukti. Jis neskuba, nepaisydamas degančio troškimo: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!“ (Lk 12, 49). Jis kasdien laukia, kol
paliksiu Jam vietos savo širdyje. Prašau Jo, kad man padėtų kasdienybėje duoti Jam erdvės.
Šeštadienis 17 d.
Į kelią
Jėzus du kartus keičia vietą: Dvasia Jį paakina nukeliauti į dykumą, o paskui keliauti į Galilėją. Šie vietos pakeitimai galbūt fiziniai, bet pirmiausia atskleidžia skirtingas ir vienas kitą papildančias dvasines nuostatas: dvasinę kovą, pasitelkiant Dvasios kalaviją (Ef 6, 17), ir Gerosios Naujienos skelbimą (Rom 10, 9). Savo ruožtu galėsiu skelbti Evangeliją, jei kasdien atsiversiu – tiesiogine prasme, apsisuksiu. Prašau Jėzaus, kad padėtų man pakeisti vietą.
Sekmadienis 18 d.
Pergalė Jo!
„Jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima (...) visa sukurta per Jį ir Jam“ (1 Kol, 16). Argi ne to esu liudininkas, kai matau Jėzų dykumoje tarp žvėrių, o angelus Jam tarnaujant? Jėzaus negąsdina aplink šliaužiojanti gyvatė ar slankiojanti hiena. Su Juo visa kūrinija,
kurią sudaro ir angelai, taiki, kaip skelbė pranašas (Iz 11, 8): „Mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.“ Taip, Jėzus kuria Dievo karalystę tarp mūsų. Prašau Jo, kad atpažinčiau, kokia veiksminga Jo pergalė šiandien.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
