Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo kovo 3 d. pirmadienio iki

kovo 9 d. sekmadienio, 2025

 

 

link I Gavėnios sekmadienio, C

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad iširusios šeimos atleidimu išgydytų savo žaizdas,

iš naujo atrasdamos tarpusavio

dovanas net ir skirtumuose.

 

 

 

Jei Tu Dievo Sūnus, liepk...“

                                                                       Lk 4, 3

 

   

 

Jokios Jėzaus magijos

 

Gavėnios pradžia visada moko, pateikdama šią stulbinančią Jėzaus gundymų dykumoje sceną. Velnias suktas. Jis žino (kaip ir mes), kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Tačiau ką reiškia būti Dievo Sūnumi? Turėti tą pačią galią? Išvengti alkio, troškulio ir kitų trūkumų? Išsilaisvinti iš žmogiškojo

ribotumo? Trumpai tariant, būti visagaliu? Nemeluokime sau. Ir mes turime evangelizuoti savo Dievo visagalybės įvaizdį. Vedami refleksų, kartais kreipiamės į Dievą kaip į magą, ypač kai viskas klostosi nesėkmingai. Per Krikštą (kuris vyksta prieš mūsų Evangeliją) ir mes tampame Dievo vaikais. Tačiau paradoksalu, bet dažnai mus naikina visiško silpnumo įsivaizdavimas: kas aš toks, kad galėčiau daryti didelius dalykus? Nepajėgiu... Pasinaudokime Gavėnia, kad perkeistume Dievo

ir savęs pačių įvaizdžius.

 

 

 

Thierry Lamboley, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Luką
(Lk 4, 1–13)

 


Anuo metu Jėzus, kupinas Šventosios Dvasios, grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“ Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona!“ Tada velnias, pavedėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes ir tarė: „Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. Taigi, jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus tavo.“ O Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn, nes parašyta: Jis palieps savo angelams sergėti tave ir dar: Jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį.“ Jėzus jam atkirto: „Pasakyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“

Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko.

 

 

 

 

Pirmadienis 3 d.

 

 

Šventoji Dvasia šalia mūsų!

 

Mūsų scenos pradžioje Šventoji Dvasia paminėta du kartus. Ir prieš pat Krikštą „Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis“. Tai Šventoji Dvasia Jį paragina leistis į kelią. Tiesą sakant, niekas negali eiti į dykumą be Šventosios Dvasios, nerizikuodamas pasiklysti, mirti. Kai kovojame kovą, Viešpats niekada nėra atsitolinęs. Šią pirmąją Gavėnios savaitę Šventosios Dvasios prašysiu, kad padėtų man leistis į kelią, jos vedamam.

 

 

 

Antradienis 4 d.

 

 

Kovos laukas

 

Dykuma – vieta, kur Dievas sudarė Sandorą su savo tauta, vieta, kur šie žmonės patyrė ir daug gundymų. Kas yra gundymas? Kaip sako Kyrie, patiriame gundymą, kai bandome „turėti nelaukdami dovanos“, kai nebepasitikime Sandoros Dievu. Tai dar ne visiškas blogis, tik noras niurzgėti ar įskaudinti kitus. Viešpatie, patikėsiu Tau savo kasdienius gundymus, suteik man galimybę šiuo Gavėnios laiku juos išgyventi su Tavimi.

 

 

 

Trečiadienis 5 d.

 

 

Melstis, duoti išmaldą ir pasninkauti

 

Ši diena skirta maldai, gailestingumo darbams ir pasninkui, kaip primenama šiandien skaitytame 6 Mato evangelijos skyriuje. Šis tekstas teigia, kad viskas turi būti daroma ir išgyvenama „slapčia“, Tėvo artumoje. Neturi būti siekiama demonstravimo ar pasirodymo, į ką galime būti gundomi. Drauge su visais tikinčiaisiais, ypač su katechumenais, kurie bus pakrikštyti per Velykas, prašysiu Viešpaties, kad Jis padėtų įeiti į šį Gavėnios nuotykį kilniaširdiškai ir nuolankiai.

 

 

 

Ketvirtadienis 6 d.

 

 

Jėzaus priešininkas

 

Ir Jėzus patiria gundymus. Velnias, kurio vardas reiškia „tas, kuris skaldo“, gundo Jėzų, kai Jis išbuvo nevalgęs 40 dienų ir alkanas. Toks jo veikimo būdas: pasinaudoti mūsų silpnybėmis. Taigi jis siūlo stebuklingu būdu perkeisti tikrovę, ją pakreipti jam tinkama linkme, paverčiant akmenis duona. Svarbu įvardyti šį priešininką – „sukeliantį mėšlungį“, kaip sakė Arso klebonas, – bet neduoti jam daug vietos. Atkreipsiu dėmesį į akimirkas, kai kyla pagunda viską išspręsti savaip. Prašysiu Dievo malonės, kad vis labiau išlikčiau tiesoje.

 

 

 

Penktadienis 7 d.

 

 

Dominuoti

 

 

Ir toliau velnias puola dieviškąją Jėzaus Sūnystę, kuri buvo ką tik apreikšta per Krikštą. Juk pagunda didelė „vadintis Dievo Sūnumi ir laikyti save Dievu“! Taigi kiti du gundymai kelia klausimą apie Jėzaus santykius su kitais, santykius su valdžia. Priešininkas siūlo savo būdą žvelgti į dalykus: stengiasi suvilioti, sužavėti ir dominuoti. Galime sakyti, velnias patyrė nesėkmę, nes toks stilius tikrai ne Jėzaus. Iš tiesų visą savo gyvenimą Jėzus nepaliovė pagarbiai kviesti ir laukti laisvo pašnekovų atsakymo. Viešpatie, išgrynink mano santykį su valdžia, santykį su kitais.

 

 

 

Šeštadienis 8 d.

 

 

Ginčas

 

Per tris velnio ir Jėzaus pokalbius iškyla žodžiai iš Biblijos. Tai primena viduramžių disputatio, kai stengiamasi įtikinti pašnekovą cituojant tinkamiausias eilutes. Tačiau tai nėra paprastas bandymas, tai gyvybės ir mirties klausimas. Velnias visada aiškina eilutes vartodamas galios strategiją, o Jėzus kviečia mus įeiti į Dievo, kuris yra nuolankus, tiesą. Viešpatie, padėk man priimti Tavo žodį paprastai ir su pasitikėjimu.

 

 

 

Sekmadienis 9 d.

 

 

Mylėti iki galo

 

Scena baigiama šiais žodžiais: „Velnias atsitraukė nuo Jo iki laiko.“ Tad kova toli gražu dar nesibaigė, ir autorius nukreipia mūsų žvilgsnį į Kančią, kur, regis, blogis nugalės Jėzų. Tačiau nesuklyskime, – nepaisant skaudžių sukrėtimų, blogis nugalimas ir šiandien. Šį pirmąjį Gavėnios sekmadienį būtina dar kartą perskaityti Dievo meilės planą, pateiktą Evangelijos pagal Joną 13 skyriaus pradžioje: „Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda Jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.“ Iš tiesų Jėzus paima likimą į savo rankas. Ir iš meilės mums Jis, Dievo Sūnus, prisiima blogio ir mirties naštą, kad sunaikintų juos amžiams. Su pasitikėjimu ir švelnumu sekime paskui Jį šioje kelionėje link Velykų!

 

 

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)