Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 1 d. pirmadienio iki
balandžio 7 d. sekmadienio, 2024
►link Gailestingumo sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad kiekvienoje kultūroje būtų pripažįstamas
moterų orumas ir vertė,
kad liautųsi diskriminacija,
kurią jos patiria įvairiose pasaulio šalyse.
„Ramybė jums“
Jn 20, 19; 21, 26
Du kartus savo mokiniams Prisikėlimo vakarą, paskui per susitikimą su Tomu Jėzus pakartojo: „Ramybė jums!“ Ši ramybė, kurią Jis skelbia, turi ypatingą skonį po šių ilgų kovos ir gedulo dienų. Ramybė – tai ir prašymas Dievui, ir apsisprendimas, įgyvendinamas ne taip lengvai tiek mūsų santykiuose, tiek tarptautiniu lygmeniu. Šių Velykų „Aleliuja“ neabejotinai labai keistai nuskamba Ukrainos, Šventosios Žemės, Kongo ir Nikaragvos bažnyčiose. Atrodo, Jėzaus ramybė eina kartu su atleidimo dovana – svarbus šio Gailestingumo sekmadienio priminimas. Nuo pat savo tarnystės pradžios ir, kaip Zacharijas skelbė (Lk 1, 77), Jėzus yra nuodėmių atleidimo žmogus. Šią dovaną Jis mums dovanoja ir šiandien per „galią“, atiduotą į apaštalų rankas. Tačiau tai dovana, kurią visi turime priimti ir pasidalyti su kuo daugiau žmonių.
Ramybės su visais ir atleidimo visiems!
Manuel Grandin, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Joną
(Jn 20, 19–31)
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane
siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo:
„Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“ Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitojeknygoje. O šitie yra surašyti, tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.
Pirmadienis 1 d.
Atėjus vakarui
Mokiniai ką tik sužinojo, kad Jėzus mirė. Išskyrus Joną, jie pasitraukė į nuošalę, toli nuo kryžiaus. Kaip sunku jiems buvo priimti tokią mirtį, kurią turėjo iškentėti Jėzus. Jis mirė kaip nusikaltėlis, o tai atskleidžia akivaizdžią Jo misijos nesėkmę. Tą vakarą jų širdys sunkios, užeina naktis. Tačiau jie laikosi kartu, norėdami paguosti vienas kitą ir įveikti savo baimę. Viešpatie, kai matau viską juodai, kai man susidaro įspūdis, kad viskas aplink mane griūva, leisk man nelikti vienam (ai), o šlietis prie draugų, kad jie mane palaikytų.
Antradienis 2 d.
Už uždarytų durų
Mokiniai bijo, kad tai, kas atsitiko Jėzui, nutiks ir jiems. Jie bijo dėl savo gyvybės. Baimė turi būti stipri, kad taip nutiktų! Iki galo nesuvokiame, kokia galėjo būti jų išgyventa patirtis: ši vidinė suirutė, kuri galėjo juos įveikti, ši baimė jų viduriuose, kuri juos apėmė, neviltis, kuri juos trenkė
kaip perkūnas. Jų gyvenimo planas žlunga, o ateitis pasidaro tamsi. Viešpatie, padėk man atpažinti uždarytas duris, už kurių slepiuosi; leisk įvardyti baimes, kurios apima, kai viskas klostosi ne taip, kaip įsivaizduoju.
Trečiadienis 3 d.
Netikėtas aplankymas
Jiems panirus į neviltį, Jėzus prisideda prie jų ir apsireiškia jiems. „Atėjo Jėzus, atsistojo viduryje.“ Jokių didelių parodomųjų ženklų: paprastas, vos juntamas buvimas, paguodos žodis: „Ramybė jums“, priminimas apie savo žaizdas, dovana: Šventosios Dvasios dovana. Ir to užteko, kad mokinius pripildytų džiaugsmo. Viešpatie, leisk man priimti Tavo įkvėpimą, tegu Jis šiandien man suteikia dinamiškumo, pagyvina ir nuveda mane į Velykų džiaugsmą.
Ketvirtadienis 4 d.
Šventosios Dvasios dovana
Prisikėlęs Jėzus duoda Šventąją Dvasią savo mokiniams, bent jau taip užrašyta Jono evangelijoje. Čia susietos Velykos ir Sekminės, kitaip nei Luko evangelijoje, kur mokiniai turi laukti šios dovanos Jeruzalėje, apie ją pasakojama Apaštalų darbuose. Šventoji Dvasia suteikia galios atleisti nuodėmes arba jas sulaikyti. Kokia misija patikėta mokiniams! Šį Gailestingumo sekmadienį, Viešpatie, atverk mano širdį Tavo atleidimui, kad galėčiau atleisti tiems, kurie mane įžeidė, arba prašyti atleidimo tų,
kuriuos įskaudinau.
Penktadienis 5 d.
Vinių dūris
Praėjus aštuonioms dienoms, durims vis dar esant užrakintoms, jokia spyna Jėzui netrukdo ateiti į mokinių tarpą. Kaip ir prieš tai, Jis duoda jiems ramybę ir ištaria ypatingus žodžius Tomui, kuriam reikia ženklų. Ir jis gaus juos iš Jo, Jis kviečia jį paliesti savo žaizdas, bet Tomas neištiesia rankos, Jėzaus žodžio gana, kad jis įtikėtų. Viešpatie, augink man tikėjimą, kilusį iš Tavo Žodžio. Suteik man galimybę įveikti savo abejones ir pasitikėti Tavimi. Leisk man Tave atpažinti Tavo žaizdose.
Šeštadienis 6 d.
Tikėjimas nematant
Tomas yra mūsų dvynys (tokia jo vardo reikšmė). Kaip jam, taip ir mums dažnai reikia ženklų, kad galėtume tikėti. Ir vis dėlto Jėzus sako, kad palaiminti tie, kurie tiki nematę, taigi, ir mes, nes prisikėlusio Kristaus nematome savo kūno akimis, matome tik prisikėlusio Kristaus ir Šventosios Dvasios pasireiškimo ženklus mūsų ir kitų žmonių gyvenime. Viešpatie, suteik man galimybę atpažinti akimirkas, kai mano širdį apima ramybė ir džiaugsmas, Tavo buvimo ir Šventosios Dvasios dovanos ženklai kiekviename iš mūsų.
Sekmadienis 7 d.
Gyvenimas Jo vardan
Kartais susimąstome, kokia mūsų gyvenimo prasmė ir ką mums duoda krikščioniškas tikėjimas. Šiuo Velykų laiku gera suvokti dovaną, kurią mums suteikė Prisikėlusiojo Buvimas šalia mūsų. Tai nekeičia gyvenimo eigos, bet kreipia jį kitaip. Kristus yra mūsų guodėjas, teikia mums savo ramybę ir džiaugsmą bei duoda savo Šventąją Dvasią. Nesame vieni, esame Jo kūnas šiame pasaulyje, vieni su kitais susiję itin tvirtais saitais. Mūsų gyvenimas įrašytas į sandorą, ji praplečia mūsų palapinės erdvę ir teikia mums viltį. Gyvename Dievui, per Jį, su Juo ir Jame, tą švenčiame kiekvienoje Eucharistijoje. Tai mūsų džiaugsmas!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
