Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo liepos 31 d. pirmadienio iki
rugpjūčio 6 d. sekmadienio, 2023
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės, kad Pasaulio jaunimo dienos Lisabonoje
padėtų jauniems žmonėms leistis į tikėjimo kelionę
ir savo gyvenimu liudyti Evangeliją.
„Į aukštą kalną“
Mt 17, 1
Kalnas – aukšta susitikimo su Dievu vieta. Prisiminkime Horebo kalną Mozei, Karmelio kalną Elijui, o čia Taboro kalną – mokiniams. Turime ir savo kalnus, į kuriuos įkopę sutikome Dievą. Petras, Jokūbas ir Jonas buvo įpareigoti nieko nepasakoti apie tai, ką matė. Mums gali kilti klausimas,
kodėl. Įsivaizduokime, ką būtume darę, jei būtume buvę jų vietoje. Turbūt mums būtų buvę sunku prikąsti liežuvį, nes patirtis tokia įspūdinga. Kaip išsaugoti tokį reginį: Jėzus spindi kaip saulė, visas apsirengęs baltais kaip šviesa drabužiais. Tikra Prisikėlimo nuojauta. Štai ką Jėzus norėjo – kad jie
pamatytų tai prieš didįjį Jo mirties ant kryžiaus išbandymą! Šią savaitę skonėkimėss Atsimainymo blykstelėjimais,
padedančiais išgyventi sunkias akimirkas.
Anne-Marie Aitken
Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 17, 1–9)
Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Tuomet Petras kreipėsi į Jėzų: „Viešpatie, gera
mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.
Pirmadienis 31 d.
Išdrįsti kopti
Vasaros įkarštyje galbūt turėsime galimybę kopti į kalną. Kai kurie mėgstame vaikščioti vieni ar su grupe, o kiti neturi nei galimybių, nei progos... nei noro. Ką tai reiškia! Ką kalnas man primena?
Kuriuos kalnus žinau? Stengsiuosi turėti kokį kalną mintyse arba rasti vaizdą internete, kad galėčiau apmąstyti jo grožį.
Šiandien prisimename šventąjį Ignacą iš Lojolos, kuris kviečia mus,
kaip ir daugelį Dievo bičiulių, nebijoti dvasinių aukštumų.
Tėve, šią dieną rinksiuosi įkopti į maldos kalną su Tavo Sūnumi:
padėk man nebijoti kilti aukščiau.
Antradienis 1 d.
Būti apsuptam
Jėzus išsirinko tris mokinius, kad jie lydėtų Jį ir eitų melstis nuošaliai. Petras, Jokūbas ir Jonas yra tarsi Jo sargybiniai: net Jėzus turi būti ypatingai apsuptas. Jis padaro juos ne tik Atsimainymo įvykio, bet ir Jairo dukters „prikėlimo“, o netrukus ir savo agonijos Alyvų sode liudininkais. Tai trys pagrindiniai įvykiai, kai iškyla gyvybės ir mirties klausimas.
Tėve, padėk man suvokti, kokie artimi mano bičiuliai
galėtų mane lydėti kovos metu.
Trečiadienis 2 d.
Būti paguostam
Ši scena emociškai subtili. Tai tiek besidžiaugiančio Jėzaus ir Jo Tėvo artumo erdvė, tiek kelionės, vedančios prie kryžiaus, etapas. Per neseniai įvykusį jų pasikeitimą Pilypo Cezarėjoje – „O kuo jūs mane laikote?“ – Jėzus paskelbė apaštalams, kas Jo laukia. Jis nueis meilės keliu iki galo, o tai veda per Kančią ir mirtį Jeruzalėje. Atsimainymas yra tarsi Tėvo dovana, Tėvo, kuris garantuoja Jėzui savo palaikymą.
Tėve, parodyk man akimirkas, kai siunti man palaikymo ženklus. O jei jų nematau, padėk, kad šalia būtų seserys ir broliai,
kurie man padėtų juos pamatyti.
Ketvirtadienis 3 d.
Mokėti kalbėtis
Jėzus dažnai parodomas Evangelijose, besikalbantis su tais, kuriuos sutinka. Jie gali būti nusidėjėliai, ligoniai, fariziejai, dideli, maži, draugai ar priešai. Čia Jis atvirai kalbasi su Moze ir Eliju. Šių dviejų pagrindinių žydų tradicijos veikėjų buvimas primena mums, kad Jėzus priklauso istorijai,
senesniam pažadui. Mozė primena žydų išlaisvinimą iš Egipto į Pažadėtąją Žemę, o Elijas yra tas, kuris turi paskelbti Mesijo atėjimą laikų pabaigoje. Taip abu skelbia Dievo Išgelbėjimą žmonėms. Ir Jėzus yra būtent šis laukiamas Išgelbėtojas.
Tėve, Tau patikėsiu kokius nors santykius ar kokią nors situaciją savo gyvenime, kai norėjau išgirsti Tavo pažadą ir Tavo Išgelbėjimą per Jėzų.
Penktadienis 4 d.
Išgirsti Tėvą kalbant
Mokinių regėjimas tęsiasi, bet spalvos iš esmės keičiasi. Užslinko debesis ir uždengė juos, panardindamas į tamsą. Tada jie išsigando. O pasigirdęs balsas buvo tas pats, kuris skambėjo Jėzui Jo Krikšto metu. Tėvas skelbia, jog Jėzus tikrai yra Jo Sūnus, kurį Jis išsirinko. Ir Jis kviečia mokinius
atkreipti dėmesį į Jo žodžius. Tėvas yra tas, kuris laimina ir teikia gyvybę ne tik Jėzui, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Būk palaimintas, Tėve, kad atskleidei savo meilę visiems ir man per savo Sūnų Jėzų. Dėl Tavo žodžių atpažinsiu Jį kaip savo Išgelbėtoją, stengsiuosi išmokti Jo klausytis ir šiandien.
Šeštadienis 5 d.
Nieko nepasakoti?
Jėzus nenustoja mūsų stebinti. Ant kalno Jis ką tik patyrė, o ir trijulė su Juo, kai ką didingo ir guodžiančio, tačiau įsako dar nieko nepasakoti kitiems. Žinoma, apaštalų grupei tą nebuvo lengva padaryti! Jie galės kalbėti tik po Prisikėlimo, galės sakyti žodžius, kurių gerai nesupranta. Be
abejonės, Jėzus žino, kad jiems prireiks laiko apmąstyti, ką matė, ir kad jiems prireiks dar daugiau laiko, kol išgyvens artėjančią Kančią.
Tėve, duok man malonės, esant reikalui,
mokėti nutilti ir elgtis apdairiai.
Sekmadienis 6 d.
Susivienijus su jaunimu PJD
Šis Atsimainymo sekmadienis yra ir visuotinės Bažnyčios šventė: Lisabonoje, Portugalijoje, beveik pusantro milijono žmonių su popiežiumi rinksis melstis už taiką. Kaip ir mokiniai, visi išgyvens nuostabą, džiaugsmą ir nuovargį. Visi yra kviečiami išgirsti reiklų Tėvo įsakymą: atsiverti ir klausytis Jo Sūnaus Žodžio. O klausytis Jo reiškia ir kalbėtis su Juo, patikint Jam viską, kas glūdi mumyse ir kas mums rūpi. Reikia ištvermės, kad išdrįstume ir toliau Jį kviesti, net užėjus vidiniam debesiui.
Pripažinkime, kaip svarbu drauge melstis ir drauge švęsti, kad išliktų santykiai su Dievu ir kitais žmonėmis. Melskimės ir gyvenkime kaip atsimainę žmonės! Nesvarbu, Lisabonoje ar bet kur kitur pasaulyje, vieni ar su kitais, leiskime, kad mus užkariautų Prisikėlusiojo galia, Prisikėlusiojo, kuris nori mylėti šį pasaulį iki galo.
Būkime Jo liudininkai!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
