Kiekvienos savaitės maldos,

apmąstant sekmadienio Evangeliją

nuo birželio 8 d. pirmadienio iki

birželio 14 d. sekmadienio, 2023

 

 

►link 6-ojo VELYKŲ sekmadienio, A

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

 

Meldžiamės, kad Bažnyčioje veikiantys judėjimai ir grupės kasdien iš naujo atrastų savo evangelizacinę misiją, o jų charizmos tarnautų pasaulio reikmėms. 

 

 

„„Nepaliksiu jūsų našlaičiais“

                                                                                                      Jn 14, 18

 

 

Kiek dovanų šioje Evangelijoje! Pirma dovana: neliksime našlaičiai. Antroji dovana: mūsų Tėvas duos mums „kitą Globėją, kuris liktų su mumis per amžius“ – Tiesos Dvasią. Trečia dovana: „Kas mane myli... ir Aš jį mylėsiu...“ Ko dar galima būtų prašyti? Net mūsų abejonių, kančių, maišto,

tamsių naktų valandomis Jėzus mums aiškiai sako: „Aš nepaliksiu jūsų našlaičiais“. Mūsų užduotis labai paprasta: kiekvieną dieną klausytis šių žodžių kaip vaikui, prisiglaudusiam prie mamos, pasikliaujant ir pasitikint, žinant, kad ji myli jį, nepaisydama jokių sunkumų. Išgirskime, ragaukime,

tegul šie žodžiai įsilieja į mūsų vaikystės dvasios širdies gelmes. Tiesiog išsivalykime ausis.

 

Emmanuelle Huyghues-Despointes, KG bendruomenė

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną

 

(Jn 14, 15–21)

 

  

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus

ir bus jumyse. Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus. Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes aš gyvenu ir jūs gyvensite. Tai dienai atėjus, jūs suprasite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse. Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas

tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu.“

 

 

Pirmadienis 8 d.

 

Svarbiausia pamoka

 

Velykų metu liturgija sugrąžina mus į paskutinius Jėzaus ir Jo mokinių pokalbius. Gali susidaryti įspūdis – ypač Evangelijoje pagal šventąjį Joną – kad mokytojas kartojasi ir kartojasi. Jis nuolat kviečia mus pasitikėti, tvirtai išsaugoti meilę ir laikytis Jo įsakymų. Juk tai ir yra pagrindinis dalykas. O daugkartinis klausymasis negali pakenkti, nes reikia daug pastangų įdėti, kad atsivertų mūsų uždaros širdys. Tarpasmeniniu lygmeniu, o ir tautų santykių lygmeniu, – pasirinkimą mylėti atkuria

stebuklas, tos malonės reikia paprašyti. Šią Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo dieną kartu su Jėzumi melskime Tėvą, kad suteiktų kiekvienam ir visoms tautoms savo taikos Dvasią.

 

 

Antradienis 9 d.

 

Jėzus, maldos žmogus

 

„Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos...“ Jėzus yra žmogus, kurio santykiai su Tėvu artimi, ir tai matyti! Iš tiesų Jam gyvenant tarp mūsų, Jo žodžiuose ir veiksmuose su draugais ir priešais jaučiame Jo įkvėpimą ir susiliejimą. Jis yra „tinkamas“ žmogus, kaip sakytume šiandien: daro, ką sako, sako, ką

daro, ir nedaro to įžūliai ar žavėdamasis. Ir ši darna kyla iš maldos ir artimo ryšio, kurį Jis puoselėja su savo Tėvu. Kartu su Jėzumi melskime Tėvo, kad suteiktų mums maldos skonį ir Jo vienybės Dvasią.

 

 

Trečiadienis 10 d.

 

Gražus pažadas

 

Jėzus savo mokiniams duoda svarbų pažadą. Be abejo, Jis paliks juos, kad padovanotų save iki galo iš meilės mums. Bet Jis nepalieka jų našlaičiais, nepalieka mūsų našlaičiais. Jis meldžia Tėvą, kad atsiųstų mums Šventąją Dvasią, šią bendrystės tarp Jo ir Jo Tėvo dvasią. Nors mokiniai nebegalės

paliesti savo bičiulio ar vaikščioti su Juo kaip anksčiau, Jis siūlo jiems „geriausia, kas Jis yra“. Taip, neįtikėtinas pažadas, didžiulė dovana. Su Jėzumi melskime Tėvą, kad suteiktų mums savo bendrystės su Juo ir su Jėzumi Dvasią.

 

 

Ketvirtadienis 11 d.

 

Pradėti kovą

 

Jėzus duoda vardą ir misiją Dvasiai, kurią atsiųs Tėvas: Ji yra „Globėjas, kuris liks su jumis per amžius“. Ką tai reiškia? Dėl ko konkrečiai reikėtų globoti? Ši Tėvo dovana, taip dažnai veikianti Jėzaus istorijoje, atrodo kaip vidinė „stiprybė“. Ir ši „energija“ skirta tam, kad padėtų mums išsilaikyti, ištverti, kai apninka abejonės ir kai klaidžiojame. Kartu su Jėzumi melskime Tėvą, kad suteiktų mums šią Dvasią Globėją, ir prašykime Jo pagalbos mūsų buvusiose ir dabartinėse gyvenimo kovose.

 

 

Penktadienis 12 d.

 

Daugiau tiesos

 

Jėzus suteikia šiai Dvasiai kitą vardą: ji yra „Tiesos Dvasia“. Vėl atrandame vidinės darnos idėją: Jėzus visada elgiasi teisingai, Jo ketinimai nedviprasmiški. Jis darbuojasi ne dėl savo, o dėl Tėvo šlovės ir dėl visų sutiktųjų išgelbėjimo, teikiamo dovanaῖ. Todėl Dvasios misija yra priversti mus mylėti tiesą ir padėti mums ištverti, kaip Jėzus ištvėrė tiesoje, atitolinti mus nuo visokių manipuliavimo ir viliojimo strategijų.

Kartu su Jėzumi melskime Tėvą šios Tiesos Dvasios, kad išmoktume kalbėti ir elgtis kaip Jėzus.

 

 

Šeštadienis 13 d.

 

Pasaulio dvasia

 

Kaip dažnai šv. Jono evangelijoje reikia atlikti skyrimą, įvardyti kliūtis. Jei mylime Jėzų, „lengva“ priimti Tiesos Dvasią, o „pasauliui“, kuris „jos nemato ir nepažįsta“, atrodo neįmanoma. Pasaulis pasaulietiniu požiūriu yra kaip tik tai, kas trukdo išsiskleisti Karalystės džiaugsmui, kas sukelia

pavydą ir baimę. Jėzus ateina išvaduoti mūsų iš šios pasaulietiškos dvasios, paaukodamas savo gyvybę už mus ir mus panardindamas į savo Tiesos dvasią. Kartu su Jėzumi melskime Tėvą, kad suteiktų mums šią išlaisvinančią Dvasią, kuri mums duoda Jo, o ir mums dovanojamų brolių bei seserų meilę.

 

 

Sekmadienis 14 d.

 

Saugoti ar nesaugoti

 

Šiais intymiais žodžiais Jėzus kviečia savo mokinius atlikti pasirinkimą, pagrįstą santykiu su Juo. „Jei kas mane myli, laikysis mano įsakymo...“ ir suprantame, kad tie, kurie Jo nemyli, negalės nei priimti šios pažadėtos Tiesos Dvasios, nei gyventi taip, kaip Jėzus. Tačiau tai gyvybės ir mirties klausimas.

Ar šokiruoja jaučiant šią „alternatyvą“?

Ar vėlgi ne toks Dievo būdas rimtai žvelgti į mūsų laisvę?

Prašykime Tiesos Dvasios, kad ji vadovautų mūsų asmeniniams, o ir mūsų, kaip krikščionių bendruomenės, pasirinkimams, siekiant didesnio tarpusavio santykio ir santykio tarp amžininkų bei džiaugsmo. Būkime žmonės, užkrečiantys išganymu ir Gerąja Naujiena, – ypač tuos, kurie

jaučiasi atstumti ir atskirti.

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos   .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).