Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo lapkričio 13 d. pirmadienio iki
lapkričio 19 d. sekmadienio, 2023
►link 33-ojo sekmadienio, A
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės už popiežių, kad vykdytų savo misiją Šventosios Dvasios padedamas ir toliau tikėjime lydėtų jam patikėtą kaimenę.
„Vienas žmogus iškeliavo“
Mt 25, 14
Friedrichas Hölderlinas, XIX amžiaus vokiečių poetas ir filosofas, rašė: „Dievas sukūrė žmogų taip, tarsi jūra sukūrė žemynus, juos pritraukdama prie savęs.“ Toks mūsų Dievas: Jis neprimeta savęs, nesiekia visko padaryti pats. Jis suteikia mums erdvės, kad galėtume būti šio pasaulio, kurį Jis
mums patikėjo, bendraautoriai. Tą pačią mintį galime išgirsti ir šioje ištraukoje: „vienas žmogus iškeliavo“, jis nebijo patikėti savo turto tarnams. Koks pasitikėjimas ir kokia rizika! Toks šeimininko požiūris užkrečiamas, nes leidžia kai kuriems tarnams patiems išgyventi pasitikėjimo nuotykį;
ir tai didžiulis džiaugsmas. Kita vertus, kai pasitikėjimo iš tikrųjų nesulaukiama, šeimininką, o ir tarną, įkalintą baimėje ir teisme, apima nusivylimas ir neviltis. Jei tam tikrose gyvenimo srityse išskleidžiame savo talentus, kitose sekasi sunkiau.
Prašykime malonės nesisavinti patikėtų talentų ir jais dalykimės su kitais didžiausiam mūsų Šeimininko džiaugsmui.
Manuel Grandin, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 25, 14–30)
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Vienas žmogus, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis
talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis.’ Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du.’ Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo.’ Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. Taigi
tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Šitą netikusį tarną išmeskite į
tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.
Pirmadienis 13 d.
Kelionė
Štai ir vėl Jėzaus palyginimas, kurio reikia klausytis mąstant apie besibaigiančius liturginius metus, vedančius į Kristaus Visatos Karaliaus šventę. Šioje istorijoje labai turtingas šeimininkas leidžiasi į kelionę. Priežastis nenurodoma, nenurodoma ir jo išvykimo vieta ar laikas. Dėmesys sutelktas į tai, kad jo iškeliavimas neišvengiamas. Jis išeina, palikęs savo turtą. Dieve, mūsų Tėve, kartais mums susidaro įspūdis, kad Tavo Sūnus iškeliavo į kelionę, kuri mums atrodo be galo ilga, todėl akivaizdus Jo nebuvimas mus slegia. Suteik mums tiek tikėjimo, kad patikėtume, jog Jis mus lydi, kai apninka abejonės ir užeina naktis.
Antradienis 14 d.
Pavestas turtas
Šeimininkas patiki savo turtą tarnams, duodamas jiems talentų, kiekvienam pagal jų gabumus. Jėzaus laikais talentai arba auksinės monetos buvo nemaži pinigai. Tai pabrėžia didžiulį pasitikėjimą, šeimininko parodomą tiems, kuriuos palieka. Jis jų prašo, kad jo turtus augintų, o ne kauptų. Jis prisiima riziką. Dieve, mūsų Tėve, kiekvieną iš mūsų pažįsti vardu. Taigi, kokius talentus man patiki? Ar paprasčiausiai manęs prašai pasirūpinti savo ir mane supančio pasaulio gyvenimu?
Padėk man geriau suvokti savo atsakomybę.
Trečiadienis 15 d.
Grįžimas
Namų šeimininkas išvyko ne visam. Jis grįžta, praėjus ilgam laikui nuo iškeliavimo, pasirengęs susitikti su savo tarnais, kurių nepamiršo, net jei ir nepranešė jiems naujienų. Jis prisimena jiems patikėtą misiją. Ar šis šeimininkas neprimena Jėzaus, kuris pažadėjo sugrįžti laikų pabaigoje, bet
niekas nežino šio sugrįžimo dienos nei valandos? Dieve, mūsų Tėve, kartais ir mes gyvename pamiršdami mums Jėzaus duotą pažadą.
Atgaivink man troškimą, kad Tavo Sūnus sugrįžtų šlovėje.
Tegul Jis maitina mano laukimą šią dieną.
Ketvirtadienis 16 d.
Daryti apyskaitą
Grįžęs šeimininkas iš savo tarnų reikalauja apyskaitos. Tai normalu. Palyginime trys tarnai išeina pasikalbėti su šeimininku. Pirmiausia kalbasi su vienu iš trijų tarnų, gavusiu penkis talentus – didžiausią sumą. Šis tarnas laimingas prisiartina prie šeimininko ir paduoda jam kitus penkis
talentus, kuriuos įgijo.
Dieve, mūsų Tėve, padėk man nepasilikti sau talentų, kuriuos man patikėjai, atpažinti vaisius, kuriuos nešu, ir grąžinti juos Tau.
Penktadienis 17 d.
Atpažinimas
Dviejų žmonių pokalbis trumpas, bet intensyvus. Šeimininkas jaučia dėkingumą tarnui, kurį jis apibūdina kaip „šaunų“ ir „ištikimą“, Biblijoje Dievui priskiriamais būdvardžiais, kuriuos randame daugelyje psalmių. Svarbu pasverti šiuos žodžius ir leisti jiems skambėti savo viduje. Jie byloja apie Dievo gerumą ir ištikimybę kiekvienam iš mūsų. Dieve Tėve, kupinas meilės ir ištikimybės, leisk mums atpažinti Tavo veidą savo brolių ir seserų veiduose, kurie Tau ištikimi mažuose gyvenimo dalykuose.
Šeštadienis 18 d.
Ateitis atvira
Šeimininkas galėjo talentus sau pasilikti, pasiimdamas, kas jam priklausė. Jis pažada savo tarnui pavesti didelius dalykus, jam atverdamas ateitį. Ištikimybė mažuose dalykuose (ne taip jau ir nereikšminguose) per ilgą laiką atveria naujas galimybes. Ar galima kalbėti apie paaukštinimą?
Tikriausiai ne, bet apie suteikto pasitikėjimo padvigubinimą. Ir štai stebuklas: matoma gausa, būsimos Karalystės gausa. Dieve, mūsų Tėve, mano širdis Taulabai dėkoja už ateitį, atsiveriančią prieš mane.
Sekmadienis 19 d.
Pažadėtas džiaugsmas
Šeimininkas, tarnai, iškeliavimas ir ilgas nebuvimas, sugrįžimas ir labai guodžiantis namų šeimininko ir tarno susitikimas, tarnų, mokėjusių jiems patikėtą turtą padidinti. Kalbėdama apie šį tarną, sekmadienio liturgija pabrėžia dėkingumą ir džiaugsmą: dvigubą džiaugsmą – šeimininko ir
tarno. Šiandien sutelkime dėmesį į šį Dievo mums pažadėtą džiaugsmą. Ar tikrai juo tikime? Ar esame pasirengę priimti jį giliai į širdį ir perduoti tiems, kuriuos šiandien sutiksime savo kelyje? Švęsdami Eucharistiją, leiskime, kad mumyse pasiliktų šis Dievo džiaugsmas, kuris mus suburia ir iš mūsų daro Dievo Sūnaus Kūną šiame pasaulyje.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
