Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo lapkričio 6 d. pirmadienio iki

lapkričio 12 d. sekmadienio, 2023

 

 

link 32-ojo sekmadienio, A

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės už popiežių, kad vykdytų savo misiją Šventosios Dvasios padedamas ir toliau tikėjime lydėtų jam patikėtą kaimenę.

 

 

 

„Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“ 

                                                                                 Mt 25, 13

  

 

Kiek kartų per dieną stengiamės planuoti ir kontroliuoti savo laiką? Deja, daugybė nenumatytų įvykių mus verčia pakeisti savo planus. Ar ne tas pats ir mūsų santykiuose su Dievu? Klausiame, laukiame, skundžiamės, nes manome, kad Dievas mums neatsako, tyli. Arba nerimaujame, priekaištaujame, apleidžiame maldos gyvenimą, snaudžiame kaip šios paikos mergaitės. Arba išliekame pasitikintys, kantrūs, laukiame, budime. Ir Dievas apsireiškia tą valandą, kai Jo nelaukiame arba nebelaukėme. Tarsi jaunikis, kuris nori būti laukiamas ir ateina vidurnaktį. Kiek

kartų Jėzus gyvenime buvo juodžiausiomis mūsų abejonių naktimis. Šią savaitę žvelkime ir nenustokime žvelgti nenusimindami. Jis čia su mumis!

 

Emmanuelle Huyghues Despointes, KG bendruomenė

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 25, 1–13)

 

Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su Dangaus Karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta.’ Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite.’ Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis:  Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!’ O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.

 

 

Pirmadienis 6 d.

 

Šventės prasmė

 

 Evangelijose Jėzus dažnai kalba apie Dangaus karalystę. Šis posakis XXI amžiuje mūsų ausiai skamba labai keistai. Kai kurie žmonės žvelgia atsargiai: kilnūs žodžiai apie karalystę „danguje“ leidžia pateisinti status quo neteisybei ir socialinei nelygybei žemėje. Jėzus iš karto nutraukia tokį

įsivaizdavimą. Kas ta Karalystė? Vestuvės! Tiksliau, dešimt mergaičių pakviestos į vestuves. Melsiuosi, prisimindamas vestuves, į kurias buvau pakviestas. Jėzau, tegu mano prisiminimai apie džiaugsmą ir šventes kalba man apie karalystę, kurią skelbi.

 

 

Antradienis 7 d.

 

Išeiti pasitikti

 

Kvietimas tampa aiškesnis. Nepaprasta, kai reikia eiti „pasitikti“ jaunikio – tai didelė garbė. Šios dešimt mergaičių pirmiausia kviečiamos „išeiti“. Be to, jų prašoma su savimi pasiimti „žibintus“ (iš esmės tai tų laikų GPS, padedantis joms rasti kelią, ypač naktį). Savo maldoje mėgausiuosi žodžių

„pasitikti“, „išeiti“, „pasiimti žibintus“ turtingumu. Jėzau, ar Tavo Tėvo karalystė visų pirma yra išėjimas ir bendrystė su žmonėmis?

 

 

Trečiadienis 8 d.

 

Vėluojant

 

Graži istorija greitai griežtėja. Jaunikis vėluoja. Tai įprasta vestuvėse (nors kartą vėluoja ne nuotaka...). Bet koks vėlavimas destabilizuoja, pasėja abejones (ar ateis?) ir nepasitenkinimą (pamąstykime apie traukinius...). Mišiose Viešpačiui sakome: „laukdami Tavęs ateinant“. Mūsų bažnyčios, kaip ir popiežiaus Bazilika, kurios pašventinimą minime šiandien, akmenyje, kartais marmure įrašo mūsų lūkesčius. Šiandien melsiuosi mąstydamas apie savo reakciją į vėlavimą (kitų).

Jėzau, padėk man laukti Tavęs neprarandant vilties.

 

 

Ketvirtadienis 9 d.

 

Nesijaudinti!

 

Penkios mergaitės pasirodo paikos. Savo žibintams jos pamiršo alyvos indą. Nesvarbu. Jos tuo pasirūpins vėliau. Jos užsnūsta, tikriausiai nukreipia dėmesį į ką kita, o paskui užmiega. Jos žvelgia šaltakraujiškai. Jos nieko nenumato. Džiaugsmas būti pakviestoms nepriverčia jų rūpestingai

pasiruošti. Savo maldoje prašysiu Viešpaties, kad parodytų, kokį aliejų (kurą ar energijos šaltinį), nors ir būtiną man, pamirštu savo gyvenime. Jėzau, išvesk mane iš mano nerūpestingumo.

 

 

Penktadienis 10 d.

 

Kitokia išmintis

 

Pasirodo, penkios mergaitės buvo protingos: turėjo žibintus ir induose alyvos. Tai sveikas protas. Čia ne toks pamiršimas, kaip, tarkim, šiandien išvykote ir pamiršote telefono įkroviklį. Žinoma, galime tikėtis kitų pagalbos, tačiau ši „logika“ turi savo ribas. Jei visi darytų taip... Iš tikrųjų niekas neišvengia asmeninio apsisprendimo: ką renkuosi? Melsiuosi įkraudama telefoną. Jėzau, išmokyk mane šios išminties, kuri rengia mane įeiti į Dangaus karalystę.

 

 

Šeštadienis 11 d.

 

Durys uždarytos

 

Atsitiko tai, kas buvo neišvengiama. Vidurnaktį pasigirsta šauksmas: „Štai jaunikis!“ Paikosios užmoka kainą. Tačiau protingosios neparodo atjautos: jos pataria eiti pas prekiautojus. Kai kurios pasirengusios džiugiai atsiliepti į kvietimą; kitos kenčia dėl nepasirengimo: joms sugrįžus durys bus uždarytos. Jaunikis neparodys joms gailestingumo. Melsiuosi, klausydamasi šauksmo: „Štai jaunikis!“, prašymo: „Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!“ ir atsakymo: „Aš jūsų nepažįstu.“ Jėzau, leisk man gyventi kaip žmogui, besidžiaugiančiam, kad yra pakviestas, ir besirengiančiam atsiliepti dabar.

 

 

Sekmadienis 12 d.

 

Budėkite, nes nežinote

 

Šio sekmadienio palyginimas duoda vertingą mokymą. Nė vienas nežinome, kada ateis dangaus karalystė. Be abejo, atėjimo metu bus džiaugsmo visiems. Be abejo. Tačiau kyla klausimas: kaip tam pasirengti? Kaip galime pasirengti, kad nepraeitume pro pažadėtą džiaugsmą, kai Karalystė ateis? Mišios puikiai primena karalystės džiaugsmą. Bet kaip konkrečiai budėti? Kiekvienas turi rasti aliejaus, kad jis apšviestų karalystės atėjimą: susitikti su vargšais, išeiti kaip Jėzus ir skelbti 

Gerąją Naujieną kitiems, palengvinti kenčiantiems, mylėti ir tarnauti... Nenustebkime, jei karalystė vėluos dar ilgai. Tačiau viena žinoma ir aišku: ji ateina. Turime budėti, kad ją paskelbtume.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).