Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo lapkričio 4 d. pirmadienio iki
lapkričio 10 d. sekmadienio, 2024
►link 32-ojo eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad visi tėvai, gedintys dėl sūnaus ar dukters netekties,
rastų palaikymą bendruomenėje ir gautų
širdies ramybę iš Dvasios Guodėjos.
„Daugiausia iš visų“
Mk 12, 43
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 12, 38–44)
Anuo metu mokydamas Jėzus kalbėjo miniai: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas.“
Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius.“
Pirmadienis 4 d.
„Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“
Prieš pat šios savaitės Evangeliją Jėzus atsakė į klausimą „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, o savo artimą kaip save patį.“ Pateikdamas Rašto aiškintojų ir našlės pavyzdį, Jėzus tarsi klausia mūsų: „Kur tavo širdis, kas užima tavo mintis? Kvietimas laikytis pirmojo įsakymo ar garbės ieškojimas?“ Savaitės pradžioje galiu pabandyti atsakyti į šį klausimą, žvelgdamas meilingu Viešpaties žvilgsniu.
Antradienis 5 d.
Atsisėskite, stebėkite, mąstykite
Jėzus moko: Jo žodžiai pažadina, meta iššūkį, apšviečia. O ką mums turi pasakyti Jo tyla, Jo ramybė? Jėzus sėdi ir stebi. Kiek laiko? Tekste to nesakoma, bet galime įsivaizduoti, kad Jis „visa tai laiko savo širdyje“: ką išgyvenęs dabar, kas vyko Jo akivaizdoje. Su Jėzumi ir aš atsisėsiu ir tylėsiu, kad stebėčiau tai, iš ko susideda mano diena, ką matau šiandien ir kaip nusprendžiau trokštąs gyventi rytoj.
Trečiadienis 6 d.
Daug turtuolių, viena suvargusi našlė
Morkus „žaidžia“ kontrastais: daug turtuolių, viena suvargusi našlė; didelės sumos, du pinigėliai. Perteklius, skurdas. Ir galiausiai – mažiau laikoma daugiau! Popiežius Pranciškus sako, kad galima „grįžti prie paprastumo, saikingumo: vertinti tai, kas paprasta“ (Laudato Si Nr. 223). Galiu stebėti šiuos mažus dalykus, tuos „mažai“ – juos galbūt per lengvai pamirštu – kas vis dėlto neša savyje gailestingos meilės, grožio, vilties lobius. Priimsiu juos kaip dovaną ir už tai dėkosiu.
Ketvirtadienis 7 d.
Laisvas veiksmas
Ateina suvargusi našlė ir įmeta du pinigėlius. Ką turi, tą atiduoda. Daugeliui žmonių jos veiksmas neabejotinai nederamas, netgi netinkamas. Tačiau ji nesirūpina, ką rodo šie du jos pinigėliai: ji tiesiog juos laisvai atiduoda. Jos elgesys nenaudingas. Žvelgsiu į šią našlę; įsivaizduosiu, kaip ji siekia Lobio. Prisidėsiu prie jos, leisiuosi mokomas jos veiksmo neatlygintumo, laisvės.
Penktadienis 8 d.
Visiškas pasitikėjimas
Šios našlės lobis nėra nei tai, ką ji turi, nei tai, ką ji atiduoda: o jos pasitikėjimas. Iš kur tas tikrumas, kad atiduodama viską, ji nepraranda to, kas būtina išgyvenimui? „Vargšo žmogaus išmintis“ – taip vadinasi Eloi Leclerc knyga apie šventąjį Pranciškų Asyžietį. Jis rašo: „Menkumas, jei jį priimame, tampa laisva erdve, kurioje Dievas vėl gali kurti.“ Nieko neturinti, netgi savęs, našlė atsiveria aktyviam Dievo buvimui. Galiu prašyti šio pasitikėjimo, šios išminties malonės.
Šeštadienis 9 d.
„Jūs esate Dievo šventykla“
Visa tai vyksta šventykloje. Ši Laterano bazilikos pašventinimo šventės diena primena, kad Jėzui prisikėlus, kiekvienas žmogus yra Dievo šventykla, nes jame gyvena Dvasia. Melsiu Dvasios, kad atvertų mano širdį, mano protą šiam didžiam slėpiniui. Žvelgdamas Jėzaus žvilgsniu, galiu atskirti, kokį veiksmą turiu pasirinkti, kad labiau priimčiau šią malonę ir būčiam Jam ištikimas.
Sekmadienis 10 d.
Priimti Kristaus dovaną
Suvargusios našlės gesto gilumas nelieka nepastebėtas Jėzaus: ji rizikuoja viskuo, atiduoda viską, atiduoda savo gyvenimą į Dievo rankas. Tokiu keliu eina ir Jis iš meilės, kad visi turėtų gyvenimą. „Užsirišti prijuostę kaip Jėzus – tai gali būti rimta ir iškilminga gyvenimo dovana... ir atvirkščiai, atiduoti gyvenimą gali būti taip paprasta, kaip užsirišti prijuostę“ (Christian de Chergé). Bažnyčioje gauname šią neprilygstamą Kristaus gyvenimo dovaną. Kiekvienas ir visi drauge esame kviečiami leisti jai skleistis kasdieniame gyvenime. Tapsime Kristaus meilės misionieriai.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
