Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo spalio 21 d. pirmadienio iki
spalio 27 d. sekmadienio, 2024
►link 30-ojo eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad Bažnyčia ir toliau visokeriopai remtų sinodinį kelią
kaip bendros atsakomybės ženklą ir skatintų
kunigų, vienuolių ir pasauliečių įsitraukimą, bendrystę ir misiją.
„Jis nusekė paskui Jėzų keliu“
Mk 10, 52
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 10, 46–52)
Anuo metu, iškeliaujant Jėzui su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklas elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus) sėdėjo prie kelio. Išgirdęs, jog čia Jėzus Nazarėnas, jis pradėjo garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Drąsos! Kelkis, jis tave šaukia.“ Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“ Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.
Pirmadienis 21 d.
Kaip sustoti Jėzų ir Jo mokinius supa didelė minia. Kaip pasirūpinti aklu elgeta, kai tiek daug triukšmo, sąmyšio? Kaip pamatyti tą, kuris sėdi prie kelio? Šioje scenoje klausysiuosi kvietimo sustoti, nesileisti nešamam minios srauto, kad išgirsčiau tų, kuriems reikia pagalbos, šauksmą. Apmąstysiu kasdienę situaciją, kai skubu. Apmąstysiu, kaip galėčiau sustoti, kad pamatyčiau ir išgirsčiau kitą.
Antradienis 22 d.
Dievas, kuris prisiartina
Bartimiejus aklas. Taigi, kaip sužino, kas galėtų jam padėti? Ištempdamas ausį. Nepaisant minios triukšmo, aklasis išgirsta, kad Jėzus praeina pro šalį. Ne aklumas man trukdo atpažinti Kristaus atėjimą. O klausymasis, susikaupimas. Kartais atpažįstu save kaip aklą, negalintį matyti savo gyvenime veikiančio Viešpaties. Melsiuosi pradžioje užsimerkdamas, kad klausyčiausi Jėzaus, kuris priartėja, norėdamas pasikalbėti su manimi.
Trečiadienis 23 d.
Išgirsti draudimus
Jėzus būtų galėjęs praeiti pro Bartimiejų ir nesustoti, jei šis nebūtų pradėjęs šaukti. Minia didžiulė ir neleidžia susisiekti su akluoju. Kokia drąsa pakelti balsą, kad būtum išgirstas! Bartimiejaus šauksme galiu įžvelgti teisę egzistuoti ir būti išklausytam. Ar galiu sau leisti pasinaudoti šia teise? Ar pasirengęs pasistengti, kad gaučiau pagalbą? Stebėsiu, kokius draudimus savo gyvenime turiu įveikti, kokius žodžius parinkti, kad galėčiau paprašyti pagalbos.
Ketvirtadienis 24 d.
Bartimiejaus malda
Bartimiejus atkaklus, nepaisant draudimų. Jis atkakliai kartoja tuo pačius žodžiu: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ Aklasis juos vis kartoja. Pavadindamas Jėzų „Dovydo sūnumi“, jis išreiškia savo ryžtingumą ir tikėjimą. Bartimiejus nori, kad Jėzus įsikištų. Klausydamasis Bartimiejaus prašymo, suvoksiu, kad tai malda. Pasikartojanti malda. Tačiau svarbu čia parodytas atkaklumas. Galiu melstis Viešpačiui tokia malda kaip Bartimiejaus. Išdrįsiu tikėtis, kad Jis atsakys.
Penktadienis 25 d.
Nusimesti, palikti
Jėzus išgirdo Bartimiejaus kvietimą ir liepia miniai jį atvesti. Stebėsiu ryžtingumą, kurį tada parodo aklasis: jis nusimeta apsiaustą, pašoka ir pribėga prie Jėzaus. Kam tiek daug veiksmo? Noras prisidėti prie Kristaus Bartimiejui pakelia ūpą ir užsidegimą. Bet tam reikia palikti savo vietą ir nusimesti apsiaustą. Kokį apsiaustą nusimesti, kokią vietą palikti turiu ir aš, kad šiandien galėčiau nors kiek priartėti prie Kristaus?
Šeštadienis 26 d.
Ko nori?
Jėzaus užduotas klausimas atrodo absurdiškas: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Argi Jėzus nežino, ko reikia Bartimiejui? Šiame klausime girdėsiu rūpestį Bartimiejaus laisve. Aklasis gali prašyti ko tik nori. Galiu įžvelgti geranorišką Dievo nuostatą: Jis žino, ko man iš tikrųjų reikia, bet duoda galimybę pasakyti. Dėkosiu Dievui už šį klausimą, priimsiu kaip kvietimą laisvai išsakyti savo maldavimą.
Sekmadienis 27 d.
Tikėjimas gelbsti
Po Jėzaus žodžių: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave“, Bartimiejus atgauna regėjimą. Girdime Jėzaus tvirtinimą, kad iš tiesų aklojo tikėjimas leidžia jam išgyti. Čia nekalbama apie Bartimiejaus pastangas, nes aklasis negali išgyti vien savo valia. Kita vertus, mūsų valioje tikėti, kad Kristus gali veikti mūsų gyvenime ir kad Jis naudojasi mūsų troškimu, kad išgelbėtų mus. Galime apsispręsti eiti pas Jį. Tad šiandien susirenkame drauge išpažinti bendro tikėjimo Kristaus atneštu išganymu.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
