Kiekvienos savaitės maldos,

apmąstant sekmadienio Evangeliją

nuo balandžio 17 d. pirmadienio iki

balandžio 23 d. sekmadienio, 2023

 

►link 3-iojo VELYKŲ sekmadienio, A

 

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

 

Melskimės, kad žiniasklaidos darbuotojai gerbtų tiesą,

solidarumą ir visų žmonių orumą.

 

 

 

 

Namie

Šeštadienį prieš 3-iąjį Velykų sekmadienį savo namus paverskime Emauso užeiga. Stalą apdenkime gražia staltiese, papuoškime žvake, gėlėmis, padėkime Bibliją, duonos ir vyno taurę. Susėskime aplinkui ir klausykimės šio Emauso piligrimų pasakojimo. Dalykimės, ką blogai supratome, aptarkime savo nerangumą, susidūrus su Dievo žodžiu, prisiminkime tas valandas, kai mūsų širdys buvo užsidegusios, praeinant Prisikėlusiam Jėzui. Dalykimės duona ir gerkime vyno taurę brolybės ženklan. Sekmadienį per mišias šie paprasti dalykai taps

Prisikėlusiojo Kūnu ir Krauju. 

 

 

„Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios?!“

                                                                                                      Lk 24, 32

 

SEPTYNIOS ŠVENTOSIOS DVASIOS DOVANOS

 

Pažinimas

Tarp Velykų ir Sekminių Šventoji Dvasia primena apie save. Gera proga iš naujo atrasti tai, kas mumyse sužadina tikėjimą ir mums labai artimai, asmeniškai leidžia pažinti Kristų ir Jo Tėvą. Tai patirtis, kurią išgyveno du mokiniai Emauso kelyje po Jėzaus mirties. Keliaudami jie iš nevilties perėjo į viltį, pasikalbėję su nepažįstamuoju. Iš žodžių jie atpažino Jėzų, Prisikėlusįjį. Tada jų širdys atsivėrė ir užsidegė. Jų Kristaus pažinimas įgavo naują mastą. Ar atpažinti nėra iš naujo atgimti, įgyti kitą dalykų, būties, pasaulio suvokimą? Ar atpažinti nėra paprasčiausiai mylėti ir leistis būti mylimiems? Šiuo Velykų laiku atverkime savo širdis Šventosios Dvasios įkvėpimui, leiskime, kad Ji perkeistų mūsų vidų. Viešpats mums dovanoja susitikimą. Jis ruošiasi ateiti į užeigą dar mūsų nepakviestas.

Ar mokėsime Jį atpažinti? 

 

Anne – Marie Aitken

 

 

Jėzaus Evangelija pagal Luką

 

(Lk 24, 13-35)

 

Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo. O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo. Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė jam: „Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis  Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.  Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. Be to, kai kurios mūsiškės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios pasirodžiusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė“. Jėzus jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta. Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos. Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė jiems. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“. O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.

 

Pirmadienis 17 d.

Keliavo

Šis Evangelijos pasakojimas mums kalba apie gyvenimą: ėjimą keliu, atsukus nugarą Jeruzalei, ir mūsų viltis. Abejonės ir liūdesys mus kankina... Viešpatie, mes lėti tikėti. Ateik į pagalbą  mūsų tikėjimui.

 

Antradienis 18 d.

Jėzus prisiartino

Jau Senasis Testamentas tvirtina, kad Dievas yra artimas tam, kuris Jo šaukiasi. Dar labiau Evangelija skelbia artumą Dievo, kuris įsikūnija ir yra su mumis „per visas dienas iki pasaulio pabaigos“.

 

Trečiadienis 19 d.

Dievas buvo čia!

„Jie nepažino Jo“. Mums pasitaiko atpažinti Dievą, kuris mus aplankė, tik kai Jis būna praėjęs:  „Iš tikrųjų VIEŠPATS yra šioje vietoje, bet aš to nežinojau!“, - sako Jokūbas ryte po sapno. Saugokime malonės akimirkų „paminklą“.

 

Ketvirtadienis 20 d.

Užsidegusi širdis

Dažna dvasinės patirties forma: perskaitome Bibliją be skonėjimosi, kaip negyvą laišką, po to staiga pajuntame, kaip ji uždega. Frazė ar žodis mus paliečia. Širdys pradeda plakti! Tai ir būtų Prisikėlimo patirtis.  

 

Penktadienis 21 d.

Šventojo Rašto išmintis      

„Įmanoma iš tikro Jėzų Kristų mylėti, nepaisant laiko ir erdvės atstumo. Šventieji Raštai suvokiami kaip dvi būtybės, kurios mėgsta viena į kitą žiūrėti, viena kitos klausytis ir gyvena kartu savo gyvenimus visas dienas“ (Karl Rahner, SJ).

 

Šeštadienis 22 d.

Grįžimas į Jeruzalę 

Mokiniai Grįžta į Jeruzalę, kad vėl surastų bendruomenę, kad jai liudytų išgyventą šalia Jėzaus patirtį. Jėzus prisiartino prie mūsų. Jis mums aiškina Šventąjį Raštą. Mes Jį pažinome iš įprasto gesto, kai laužo duoną ir dalija kiekvienam!

 

Sekmadienis 23 d.

Viešpats tikrai prisikėlė!

Šioje „pirmosios savaitės dienos“ scenoje dalyvaujame plakančiomis širdimis, gimstant „krikščioniškiems gandams”. Mokiniai Paskutinės vakarienės menėje randa vienuolika apaštalų ir jų draugus, kurie jiems sako: „Viešpats tikrai prisikėlė!” Savo ruožtu jie papasakoja, kas atsitiko kelyje ir užeigoje... Mes irgi galime patirti Prisikėlimą, mes - gavę Šventosios Dvasios dovanas, kurios mums teigia Prisikėlusiojo pasirodymą: ramybę, džiaugsmą, liudijimo galią. Pagaliau,  o ar ne mažesnės Velykų dovanos: laiminga nuodėmių atleidimo patirtis.

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos   .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).