Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo gruodžio 9 d. pirmadienio iki

gruodžio 15 d. sekmadienio, 2024

 

 

►link III ADVENTO sekmadienio, C

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad artėjantis Bažnyčios Jubiliejus

sustiprintų mūsų tikėjimą, gyvenime padėtų

atpažinti prisikėlusį Kristų ir padarytų mus

krikščioniškosios vilties piligrimais.

 

 

 

Jis skelbė Gerąją Naujieną“

                                                                       Lk 3, 18

 

   

 

Evangelija reiškia Gerąją Naujieną
Advento laikas leidžia pasirengti iš naujo atrasti esminius tikėjimo dalykus: Jėzaus atėjimas yra gera žinia kiekvienam iš mūsų. Stebina, kai kartais išgirstame Evangeliją sumenkinant iki kritikos, iki pamokymų, verčiančių mus jaustis kaltus arba pamokymų, besibeldžiančių į sąžinę, iki raginimų, kurie liūdina. Ir atrodo, jog Evangelijos džiaugsmas dėl to, kad Jėzus atėjo, kad skambėtų mūsų ausyse, toli. Žinoma, Geroji Naujiena, išgirsta ir priimta širdyje, gali vesti link sunkių dalykų, kai girdime pasaulio kritiką: kaip mylėti savo priešus, priimti svetimšalį, atverti gailestingumo kelią užkietėjusiems ir pan. Kalėdų šventė primena, kad Geroji Naujiena skelbiama vargšams. Jonas Krikštytojas tą puikiai suvokė, o jo atsakymai tikrai džiugina visus, net ir karius. Nuostabu!
Thierry Lamboley, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Luką
(Lk 3, 10–18)

 


Anuo metu minios klausinėjo Joną Krikštytoją: „Tai ką gi mums daryti?!“ Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro.“ Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, o ką mums daryti?“ Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta.“ Taip pat ir kariai klausinėjo: „O ką mums daryti?“ Jis jiems sakė: „Nieko neskriauskite ir neįdavinėkite dėl pelno, tenkinkitės savo alga.“ Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“ Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė Gerąją Naujieną. 

 

 

 

Pirmadienis 9 d.

 

Su Marija

 

 

Kokia laimė atsigręžti į Mariją per šią Nekaltojo Prasidėjimo šventę, įsibėgėjus Adventui. Nuo pat prasidėjimo Marija buvo iš anksto pašventinta! Tai rodo kelią, kuriuo turime eiti: gyventi savo žmogišku trapumu, apimti Dvasios alsavimo, leistis Jos vedami ir atsukti nugarą tam, kas atitolina nuo Dievo, priimti savo skurdą, kurį galime atiduoti Dievui. Ateik, Viešpatie Jėzau, paimk mano širdį ir keisk iš vidaus.

Marija, eik drauge su mumis link Kalėdų.

 

 

 

Antradienis 10 d.

 

Su minia

 

Dykumoje Jonas Krikštytojas skelbia atsivertimo ir atgailos krikštą. Jis kalba griežtai, netgi vadina žmones „angių išperomis“. Sukrėsti, norėdami eiti atsivertimo keliu, jie klausia: „Ką gi mums daryti?“ Jonas jiems atsako, ragindamas rodyti meilę, dalytis duona ir valgiais – tai paprastas būdas patenkinti pagrindinius kiekvieno žmogaus poreikius. Ateik, Viešpatie Jėzau, atverk akis, kad pamatyčiau, kaip turiu elgtis su tais, kuriems esu artimas.

 

 

 

Trečiadienis 11 d.

 

Su muitininkais

 

Aplink Joną renkasi ir muitininkai, į kuriuos tautiečiai žvelgia neigiamai, nes jie dirba šalį okupavusiems romėnams. Ir jie, išgirdę Jono žinią, nori keisti savo elgesį. Tad jie klausia, ką turėtų daryti. O Jonas ragina juos daryti tai, kas teisinga: nereikalauti daugiau, negu nustatyta, nepasunkinti naštos kitiems. Ateik, Viešpatie Jėzau, padėk vykdyti teisingumą profesiniame ir šeimos gyvenime, nesitikint atlygio.

 

 

 

Ketvirtadienis 12 d.

 

Su kariais

 

Dabar pažvelkime į karius, ateinančius prašyti Jono nurodymų! Jie užduoda tą patį klausimą kaip ir kiti: „Ką mums daryti?“ Jonas kiekvienam randa tinkamą atsakymą: „Nieko neskriauskite ir neįdavinėkite dėl pelno, tenkinkitės savo alga.“ Nieko revoliucingo jo atsakymuose: tiesiog būk geras karys, nesinaudok pertekline valdžia. Ateik, Viešpatie Jėzau, išmokyk būti savo vietoje, tik savo vietoje, užimti visą savo vietą, išmokyk mane būti ištikimą misijai, kurią man patikėjai.

 

 

 

Penktadienis 13 d.

 

Su laukiančiais žmonėmis

 

Lukas kalba ne tik apie beasmenę minią, bet ir apie tautą, tą, kurią Dievas išsirinko, su kuria Jis sudarė sąjungą, privilegijuotą Jo bičiulę. Ši tauta laukia. Ko laukia? Pažadėtojo Mesijo atėjimo. Ir svarsto, ar Jonas nėra Kristus, ar nėra Mesijas, apie kurį paskelbta, jog turįs ateiti. O ko šiuo Advento laikotarpiu laukiame mes? Į kokį atsivertimą esame pašaukti? Ateik, Viešpatie Jėzau, pagilink savo karalystės troškulį, kad galėčiau atlikti konkrečius atsivertimo ir atgailos veiksmus.

 

 

 

Šeštadienis 14 d.

 

Su Jono nuolankumu

 

Jonas krikštija vandeniu – gyvenimo pokyčių troškimo ženklu, ir daugelis žmonių ateina šio krikšto priimti. Jis pranašauja būsimą krikštą ugnimi ir Šventąja Dvasia. Šio skelbimo klausytojai turėjo būti nustebinti, nes bylojama apie radikalią naujovę. Jonas pasitraukia, užleidžia vietą Tam, kuris turi ateiti, suvokdamas nesąs vertas atrišti Jo kurpių dirželio. Jis yra savo vietoje, neužima kito vietos. Ateik, Viešpatie Jėzau, atverk naujus horizontus, kurie man leis išeiti iš savęs, kad nuolankiai priimčiau naujovę.

 

 

 

Sekmadienis 15 d.

 

Skelbti Gerąją Naujieną

 

Esame taip įpratę kalbėti apie Gerąją Naujieną, kad kyla pavojus pamiršti jos galią pakeisti mūsų esybę. Esame taip įpratę sakyti, kad esame pakrikštyti, jog nebesuvokiame Krikšto slėpinio. Prisiminkime, Mesijo atėjimas tarp mūsų yra tikra revoliucija: pats Dievo Sūnus ateina, kad prisidėtų prie mūsų, prie to, kas sudaro mūsų gyvenimo gelmę, Jis ateina prisidėti prie to, kas esame, ir taip atskleisti dieviškąjį mūsų egzistencijos matmenį. Jis perduoda mums savo Dvasią, kad šiandien darbuotumės dėl Jo Karalystės atėjimo. Kiekvienoje Eucharistijoje Jis atnaujina savęs dovanojimo mums gestą, nuolankiai dalydamasis duona ir vynu, per tai vyksta stebuklingi meilės mainai. Nepraleiskime šio susitikimo, ten Jis mūsų laukia.

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).