Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo spalio 14 d. pirmadienio iki
spalio 20 d. sekmadienio, 2024
►link 29-ojo eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad Bažnyčia ir toliau visokeriopai remtų sinodinį kelią
kaip bendros atsakomybės ženklą ir skatintų
kunigų, vienuolių ir pasauliečių įsitraukimą, bendrystę ir misiją.
„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų“
Mk 10, 43
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 10, 17–27)
Anuo metu prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime.“ Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ Jie sako: „Galime“. Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, – tai bus tiems, kuriems paskirta.“ Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono. Anuo metu pasišaukęs Dvylika, Jėzus tarė: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų yra ne taip! Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“
Pirmadienis 14 d.
Prisiartinti prie Jėzaus
Eilutėse prieš šią sceną skaitome, kad Jėzus su savo mokiniais keliauja į Jeruzalę. Jis pats eina pirma jų. Kiekvienas ateina ir nueina, kiekvienas keliauja savo tempu. Jėzus juos moko. Tik paskui Jokūbas ir Jonas prieina prie Jo pasikalbėti ir atkreipti Jo dėmesį. Pasistengsiu keliauti šalia jų šią artumo akimirką. Ko trokštu iš tokio artumo? Prašysiu malonės širdžiai, kuri vis labiau alksta ir vis labiau atsiveria šiam dialogui su Viešpačiu.
Antradienis 15 d.
Jo artumoje
Jokūbas ir Jonas yra tarp tų, kurie lydėjo Jėzų nuo pat pradžių. Tokie žvejai kaip Petras buvo pašaukti sekti paskui Jį. Ir daugelį mėnesių turėjo privilegiją klausytis Mokytojo. Ypatingą vietą jie užėmė šalia Jo, prikeliant Jairo dukterį (5, 21–43), ir per Atsimainymą (9, 2–10). Mėgausiuosi jų širdies, artimos su Jėzaus Širdimi, saldumu ir skoniu. Dėkosiu Dievui už visas šias pasirinktas akimirkas, kai Jis maitina mane savo buvimu ir mokymu.
Trečiadienis 16 d.
Neadekatyvus prašymas
Du broliai užduoda Jėzui klausimą. Atsargiai, lyg suvokdami savo prašymo keistumą. Jėzus priima, išklauso, atsako, sudarydamas sąlygas išsakyti troškimą, net jei jis netinkamas, nes Jis ką tik trečią kartą paskelbė, ką Jam teks iškentėti iki Prisikėlimo. Labai susirūpinę savo garbės troškimu, jie nesuprato, ką stato ant kortos. Galbūt kartais ir aš prašau Viešpaties, kas nedera. Prašysiu Jo atleidimo už tai.
Ketvirtadienis 17 d.
Netikėtas atsakymas
Jėzaus atsakyme nėra priekaištų, o Jo klausimas stebina. Jis rimtai žvelgia į savo mokinių tikslus siekti geriausio ir – neteisdamas, nesiginčydamas – siūlo jiems kitą kelią. Įsigilinkite į Evangelijos logiką, galios ir garbės logiką. Nėra jokių abejonių dėl tos logikos, kurią pasirenka Jėzus. Pradėkite nuo nusižeminimo, kad įeitumėte į šlovę. O aš ar pasirengęs taip gyventi, kiekvieną savo gyvenimo akimirką aukodamas Dievo garbei?
Prašysiu Viešpaties stiprybės.
Penktadienis 18 d.
Atviras pasipiktinimas
Šiandien Šv. Luko šventė. Pagal Naująjį Testamentą jis buvo gydytojas, šv. Pauliaus bendrakeleivis. Jeigu jis tą dieną būtų buvęs tarp Jėzaus mokinių, be jokios abejonės, būtų pasipiktinęs kaip ir kiti. „Kaip jie drįsta prašyti tokios malonės?“ Žvelgsiu į visas šias piktnaudžiavimo valdžia, neteisybės, pažeminimo situacijas, artimas ar mažiau artimas, prieš kurias maištauju. Atnešiu jas Viešpačiui ir prašysiu,
kad Jis į jas įkvėptų savo meilės ir ramybės dvasią.
Šeštadienis 19 d.
Tapti tarnu
Asmeninis garbės troškimas lengvai sukelia konkurenciją ir nesantaiką. Jėzus nori suartinti žmones. Valdžia turi turėti tik vieną tikslą – tarnystę. Jis mus kviečia nuolankiai tarnauti kitiems, atsisakant bet kokių dominavimo formų, pagal dovanas, gautas iš Dievo. Tai kelias į didingumą. Žvelgsiu, kaip naudoju savo valdžią, kad ir kokia ji būtų. Ar tai galimybė tarnauti kitiems? Prašysiu šviesaus įžvalgumo malonės.
Sekmadienis 20 d.
Žmogaus Sūnaus didybė
Dominavimas ir tarnystė, turėjimas ir dovanojimas, suinteresuotumas ir atidavimas veltui– tai logikos, visada prieštaraujančios viena kitai. „Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (45 eilutė). Jėzus ne tik skelbia savo misiją žodžiais, bet ir išgyvena ją savo kūnu. Jis – didis savo nusižeminimu, didis savo paklusnumu, didis savęs išsižadėjimu ir savo gyvybės dovana. „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24). Taigi, kontempliuokime Jėzų ir leiskimės keičiami pagal Jo paveikslą!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
