Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo spalio 9 d. pirmadienio iki
spalio 15 d. sekmadienio, 2023
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės už Bažnyčią, kad įsiklausymą ir dialogą ji priimtų kaip
gyvenimo būdą visais lygmenimis ir į visus pasaulio pakraščius
leistųsi vedama Šventosios Dvasios.
„Viskas parengta. Ateikite į vestuves!“
Mt 22, 4
Štai naujas Jėzaus palyginimas. Galime plačiai atverti ausis ir širdį, kad suvoktume jos reikšmę ir galėtume atsiversti. Norėdamas papasakoti apie Dievo karalystę, Jėzus vaizduoja istoriją apie karalių, surengusį savo sūnaus vestuves ir norėjusį surinkti daug svečių. Kai kas mus gali stebinti:
apie nuotaką nieko nesakoma! Didžiausias dėmesys skiriamas pokyliui ir tam, kaip svečiai reaguoja į karaliaus kvietimą. Daugelis atsisako kvietimo, nes turi kitų užsiėmimų. Kiti ateina nesuvokdami, ką ten veikia. O mes? Eucharistijoje šiandien Tėvas kviečia mus į savo Sūnaus vestuves su žmonija. Su kokiu šventiniu drabužiu ateisime, atsiliepdami į šį visiškai veltui duodamą kvietimą, ir ko trokšime širdyje?
Anne-Marie Aitken
Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 22, 1–14)
Anuo metu Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams, sakydamas: „Su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestų jų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl
siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves.’ Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.’ Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų.“
Pirmadienis 9 d.
Klausantis Jėzaus
Jėzus įžengė į Jeruzalę, žmonių sveikinamas šūksniais ir pripažįstamas pranašu. Aukštieji kunigai ir fariziejai, susirūpinę dėl savo gero vardo, Jam metė iššūkį, siekdami pakenkti. Dar kartą Jėzus taria žodį jiems, kaip jau tarė kitiems. Žodį, kuris nepalieka abejingų, kartais atstumiantį, kartais
priimamą, leidžiantį Petrui ištarti: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 68). Kaip ir Petras, esu mokinys; Jėzus kalba ir su manimi. Kaip Jo klausausi?
Prašysiu Viešpaties, kad pagilintų man savo Žodžio troškimą.
Antradienis 10 d.
Palyginimai
Jėzus dažnai vartojo trumpas istorijas, palyginimus, norėdamas paaiškinti žmonėms Dievo karalystę, Dievo išgelbėjimą ar Dievo meilę, kad padėtų jiems suvokti, išskaityti paslaptingą Jo mintį. Šie palyginimai išlieka mūsų atmintyje ir toliau maitina mūsų vaizduotę. Vaikiškos istorijos ir
pasakos turi tą patį pašaukimą lavinti vaizduotę ir atverti mintis, pranokstančias juos pačius. Prisiminsiu savo vaikystę. Kokias istorijas išsaugojau? Mąstysiu apie žmones, apie močiutę, dėdę, mokytoją ar... kurie man pasakojo istorijas, ir dėkosiu už juos Tėvui.
Trečiadienis 11 d.
Pakviestieji į vestuvių pokylį
Išrinkti, ką pakviesti švęsti vestuvių – sunkus išbandymas, o jį gaunantys tam skiria daug dėmesio. Viskas turi būti parengta, gražu ir gera, jei norima priimti pakviestuosius. O kvietimo atsisakymas irgi gali turėti įtakos santykiams. Ar šis palyginimo karalius šiandien gali būti Dievas, kviečiantis
mane? Jis kviečia mane ne tik į savo Eucharistiją, bet ir į mažąsias gyvenimo šventes, kurias kasdien man dovanoja, kad maitintų mano tikėjimą. Ar tą suvokiu? Kaip jas vertinu, kaip jomis mėgaujuosi? Melsiu Jo gailestingumo dėl savo trūkumų.
Ketvirtadienis 12 d.
Lemtingas pasipriešinimas
Karalius svečius kviečia primygtinai. Jis laukia. Tačiau jie ir toliau užsiima savo reikalais, šiam kvietimui skirdami ne per daug reikšmės. Regis, nenori leistis sutrikdomi ir tam skirti prioritetą. Kur mano gyvenime staiga pasirodo tai, ko nelaukiau, iš Dievo? Ar paprastai randu pasiteisinimų Jam
neatsakyti, laukdamas palankesnės akimirkos? Prašysiu malonės, kad nelikčiau kurčias Jo kvietimui, o būčiau pasirengęs atsiliepti visa širdimi, pagal savo gebėjimus.
Penktadienis 13 d.
Didelis dosnumas
Karaliaus pyktis silpsta, bet nepranyksta. Vestuvės įvyks. Kelių žmonių atsisakymas leidžia pakviesti daugiau žmonių. Todėl toliau kviečiama kryžkelėse. Kviečiami visi – ir blogi, ir geri. Ir jie sutinka ateiti, vestuvių menė pilna. Visa tai išgelbėjimo pasiūlymas, Dievo dovana. „Atveri savo ranką, patenkini kiekvieno gyvūno troškimą“ (Ps 145). Nešališkas šio karaliaus svetingumas yra ir Dievo elgesys su manimi. Išreikšiu Jam visą savo dėkingumą ir dėkosiu už beribį gerumą.
Šeštadienis 14 d.
Vestuvių drabužis
Karaliaus gerumas beribis. Tačiau sąlyga norint likti vestuvių pokylyje – dėvėti vestuvinį drabužį. Taip pakviestasis prisiderina prie jį priimančiojo didybės. Šis svečias, žinoma, atsiliepė į kvietimą, bet jam trūksta kai ko esminio. Apsirengti kitaip. Štai kodėl karalius nesukalbamas ir jį išmeta
laukan. Trumpam stabtelėsiu. Pažvelgsiu, kuo vilki mano širdis. Ar ji dėmesinga, atvira? Prašysiu Viešpaties ją praplėsti, kad labiau mylėčiau Dievą ir geriau tarnaučiau savo broliams.
Sekmadienis 15 d.
Viešpaties akivaizdoje stovėti tiesoje
Šis palyginimas atveria pasaulį, kurio slenkstį esame kviečiami peržengti naujai, leisdami, kad stebintų netikėtumai, kuriuos jis mums atskleidžia. Į kokias vestuves esame kviečiami? Palaiminti, kad esame pakviesti į Viešpaties pokylį! Jame negalime dalyvauti, nedalyvaudami Jo meilės darbe šiame pasaulyje. Ši Evangelija užduoda klausimų apie mūsų pačių tikėjimą, mūsų pačių prisirišimą prie Dievo plano, laisvę atsakyti taip arba ne. Šventasis Augustinas dažnai sakydavo: „Dievas, kuris tave sukūrė be tavo pagalbos, be tavo pagalbos tavęs neišgelbės“. Koks tikrasis mūsų santykis su Kristumi? Įeiti į Dievo karalystę, ar tai ne pasitikėjimo ir meilės istorija? „Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
