Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo rugsėjo 30 d. pirmadienio iki

spalio 6 d. sekmadienio, 2024

 

 

►link 27-ojo eilinio sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad Bažnyčia ir toliau visokeriopai remtų sinodinį kelią

kaip bendros atsakomybės ženklą ir skatintų

kunigų, vienuolių ir pasauliečių įsitraukimą, bendrystę ir misiją.

 

 

 

Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį“

                                                                       Mk 10, 6

 

  

 

Vyro ir moters sukūrimas – šventas nuotykis. Dievas ir toliau laimina jų sąjungą. Tačiau žinome, kadtai toli gražu nėra ilga ir rami upė. Atšiaurūs fariziejų ir Jėzaus pokalbiai skyrybų ir Mozės įsakymo tema byloja apie slypintį tam tikrą pavojų. Dėmesio, nelaukime iš šios polemikos nei visos Jėzaus doktrinos apie santuoką, nei pastoracinių apmąstymų apie besiskiriančias poras. Jėzaus atsakymas siekia dviejų dalykų: priminti apie galimos meilės tarp vyro ir moters ištakas ir pasmerkti „širdžių kietumą“, dėl kurio neteisingai atleidžiamas sutuoktinis. Prašykime Viešpaties atjautos ir drąsos malonės, kad rastume būdą, kaip palydėti tas ir tuos, kurie patiria išbandymus poroje ir šeimoje. Jėzaus nuostatos ir Jo žodžiai Evangelijose atskleidžia, kad Dievas ryžtingai stoja teisingumo ir švelnumo trokštančių žmonių pusėn. Taigi, elkimės kaip Jis!
Manuel Grandin, jėzuitas

Evangelija pagal šventąjį Morkų

(Mk 10, 2–16)


Anuo metu atėjo fariziejų, kurie, spęsdami Jėzui pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną. Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti.“ Tuomet Jėzus prabilo: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. O nuo sukūrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja.“

Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo Karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo Karalystės kaip kūdikis, – neįeis į ją.“

Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.

 

 

Pirmadienis 30 d.

 

Judėjoje

 

Jėzus su savo mokiniais grįžta į Judėją. Ten Jis randa minias ir jas ima mokyti. Atsistosiu minios viduryje atvertomis ausimis ir klausysiuosi, ką Jėzus sako. Žvelgsiu ir į šių dienų minias, kurios ieško mokymo, laimės. Jos nesirenka aplink Jėzų. Tačiau vien socialinių tinklų neužtenka jiems surinkti. Ko jos laukia, ko tikisi? Kas numalšins jų troškulį? Dieve, žmonių drauge, leisk man pažvelgti į šias minias nauju žvilgsniu, kaip Tu į jas žvelgi.

 

 

Antradienis 1 d.

 

Išbandyti

 

Minioje yra fariziejų. Jie atėjo ne pasiklausyti Jėzaus, o Jo sugauti, išbandyti. Jie užduoda sunkų klausimą: „Ar galima atleisti žmoną?“ Tai uždaras klausimas, į kurį tikimasi teigiamo arba neigiamo atsakymo. Taip kalbėdami, jie nori apriboti Jėzų logika, kas leistina ir kas draudžiama. Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė, kurią šiandien švenčiame, pasirinko kitą kelią: nuolankumo kelią. Dieve, žmonių drauge, nuskaidrink mano žvilgsnį ir padaryk tyrą mano širdį, kad šiandien niekam nenorėčiau paspęsti pinklių.

 

 

Trečiadienis 2 d.

 

Dėl širdies kietumo

 

Jėzus stengiasi nepatekti į pinkles, tiesiogiai atsakydamas į užduotą klausimą. Kaip geras žydų rabinas, Jis užduoda kitą klausimą, kreipdamas fariziejus į Mozės autoritetą: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ Jie manė išsisuksią, bet Jėzus pasako tiesą apie juos pačius: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.“ Įstatymas, kas leistina ir draudžiama, turi būti įrašytas širdyje, ne popieriuje. Dieve, žmonių drauge, duok man drąsos per kiekvieną susitikimą pasakyti tiesą su didele pagarba.

 

 

Ketvirtadienis 3 d.

 

Nuo pradžios

 

Norėdamas dar labiau išplėsti perspektyvą, Jėzus kreipia fariziejus į pasaulio pradžią, į Dievo Sukūrimo veiksmą. Štai kur vienintelis autoritetas! Ši pradžia yra visko ištakos. Skirsiu laiko žavėtis šia kūryba, kiekvieną dieną man dovanojama, be paliovos atnaujinama, kurioje esu pašauktas dalyvauti, kad ji duotų vaisių. Dieve, žmonių drauge, dėkoju Tau už gautą gyvenimo dovaną su dideliu dėkingumu.

 

 

Penktadienis 4 d.

 

Vyras ir moteris

 

Dėl dabartinės painiavos apie tapatybę ir lytį šiuolaikinei Vakarų visuomenei sunku priimti šį sakinį iš Pradžios knygos: „Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį.“ Neatmesdami žmonių, kurie netelpa į šią kategoriją, pripažinkime, kad daugeliui mūsų amžininkų priimtina lyčių lygybė, kaip ir Jėzui, kalbančiam apie moterį, paliekančią savo vyrą, ne tik apie vyrą, paliekantį žmoną! Šventasis Pranciškus Asyžietis kalbėjo apie „brolį“ ir „seserį“. Su juo, Dieve, žmonių drauge, šlovinsiu Tave už šį mūsų širdyje įrašytą kitoniškumą, kurį mums dovanoji.

 

 

Šeštadienis 5 d.

 

Ką Dievas sujungė

 

Į porą Jėzus žvelgia tikėjimo žvilgsniu. Čia Jis mato Kūrėją, sujungiantį dvi skirtingas būtybes, pašauktas tapti viena, „susijusias“ tarsi jungu, kurį visada neša dviese. Per šį žmogaus kuriamą planą atsiskleidžia dieviškoji dimensija. Kai tampama vienu kūnu, gyvybė perduodama vaikams, kurie atspindi ir tėvo, ir motinos bruožus. Dieve, žmonių mylėtojau, šiandien Tau patikėsiu visas pažįstamas poras, stiprink jų meilę. Leisk joms duoti vaisių.

 

 

Sekmadienis 6 d.

 

Kvietimas į ištikimybę

 

Jėzus atskleidžia lytiškumo grožį. Štai kodėl Jis griežtai smerkia svetimavimą, kuris yra tam tikra nepagarbos kitam forma, santykių nutraukimas. Toli gražu tai ne draudimas, trukdantis gyventi, supraskime tą kaip kvietimą į ištikimybę, tai santuokos didingumo pripažinimas, išėjimas iš savęs, įveikiant nesusipratimus ir konfliktus bei siekiant vienybės. Nenuostabu, kad Jėzus, kalbėdamas apie Dievo ir žmonijos santykį, kaip tas, kuris beprotiškai, tarsi galvos netekęs, myli, vartoja vestuvių įvaizdį. Šį sekmadienį Eucharistijoje išgirsime nuostabią mintį: „Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių puotą.“ Leiskite šiems žodžiams skambėti savo širdyje ir ragaukime jų skonį.

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)