Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugsėjo 2 d. pirmadienio iki
rugsėjo 8 d. sekmadienio, 2024
►link 23-ojo eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad kiekvienas iš mūsų širdimi išgirstų Žemės ir stichinių nelaimių bei klimato kaitos aukų šauksmą ir asmeniškai įsipareigotų saugoti pasaulį, kuriame gyvename.
„Efatá!, tai yra: „Atsiverk“
Mk 7, 28
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 7, 31–37)
Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“.
Pirmadienis 2 d.
Ilga kelionė
Štai nauja istorija apie išgydymą prie Galilėjos ežero. Jėzus kilęs iš Tyro Siro–Finikijoje. Norėdamas patekti į Dekapolį, Jis neina trumpiausiu keliu! Tarsi Jam patiktų pasilikti pagoniškame krašte. Tarsi Jam reikėtų pabūti vienam (mokiniai nemini), pamatuoti savo misijos mastą. Jis skiria laiko kojomis remtis į žemę, kad žemė apkabintų dangų. Šiuo grįžimo po vasaros atostogų laiku žvelgsiu į žemę, į kurią šiais metais turėsiu remtis, ir rengsiuosi ten priimti Dievą.
Antradienis 3 d.
Negalia
Kaip dažnai Morkaus evangelijoje, pas Jėzų žmonės ateina ne patys. Juos atveda, atneša kiti. Šis negalią turintis žmogus negirdi garsų ir sunkiai bendrauja su aplinkiniais. Jis nekalba. Jis užsidaręs savyje, kaip ir visi kurčnebyliai bei tie, kurių širdis užkietinta. Šiandien bandysiu suvokti, kas mane padaro kurčią ir atskiria nuo kitų. O šiuo parolimpinių žaidynių metu pavesiu Viešpačiui kurčiuosius ir nebyliuosius bei visus aplinkinius su negalia.
Trečiadienis 4 d.
Uždėti ranką
Geras Jėzaus vardas eina pirmiau už Jį: visi ligoniai nori prisiartinti prie Jo, tikėdamiesi pasveikti. Todėl Jėzaus prašoma uždėti ranką ant šio žmogaus, tiesiog maldaujama. Nelengva leistis, kad kitas paliestų. Tačiau tie, kurie atveda žmogų, tiki šio gesto galia – Ligonių sakramento pirmtaku. Šiandien mąstysiu apie tuos, kurie „uždeda ant manęs rankas“, kad padėtų man augti ir paguostų. Skonėsiuosi šio prisilietimo stiprybe ir dėkosiu Viešpačiui už juos.
Ketvirtadienis 5 d.
Į nuošalę
Pirmiausiai Jėzus nėra stebukladarys. Jis neieško žiniasklaidos nušvietimo. Jis ieško nuošalės su ligoniu, tai susiję su slėpiniu, kurį Jis prašo saugoti. Jis nenori, kad apsiriktume dėl Mesijo. Ši nuošalė rodo ir Jo subtilumą. Iš tiesų, dėl kai kurių kurčnebylių minia sunerimusi ir jiems neleidžiama bendrauti akis į akį. Pasirinksiu šią dieną keliauti į nuošalę susitikti su Viešpačiu ir patikėsiu Jam, kas slypi giliai mano širdyje.
Penktadienis 6 d.
Ausys ir liežuvis
Biblijoje išgelbėjimas ateina per kūną. Ausys simbolizuoja įsiklausymą ir įžvalgumą. Klausytojas įgyja paklusnumo nuostatą, kad įgyvendintų tai, ką girdi. Liežuvis byloja apie širdies ketinimus arba, priešingai, juos slepia. Jėzus kiša pirštus į ausis, liežuvį tepa seilėmis. Jis paprastu prisilietimu perduoda savyje glūdinčią gyvybės jėgą. Toks Jo būdas dovanoti save. Ieškosiu, kaip visą šią dieną galiu byloti apie gyvenimą.
Šeštadienis 7 d.
Atsiverk
Jėzus, tobulai atviras žmogus, ragina mus būti atvirus. Kas turi ausis, kurios girdi, ir liežuvį, kuris skelbia Gerąją Naujieną, tas nors ir užsirakinęs gali prisidėti prie šio Žmogaus, sprogdinančio užraktus. Kai įsiveržia Dievo gyvenimas, jis peržengia kliūtis. Tai aiškiai matoma katechumenų tarpe: jie leidžiasi į kelionę, atsiverdami Tam, kuris juos pagauna. Į savo maldą atsinešiu visus, besibeldžiančius į bažnyčios duris ir drauge su jais klausysiuosi šio kvietimo būti atviram.
Sekmadienis 8 d.
Nuostabu!
Pranašas Izaijas teigia: „Tada atmerktos bus akliesiems akys, atvertos kurtiesiems ausys... dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis“ (Iz 35, 5–6). Žmogus Jėzus iš tiesų yra Mesijas, kurio žmonės laukia. Jo tapatybė pamažu atskleidžiama per ženklus, kuriuos reikia išsiaiškinti. Kas tie aklieji, kurtieji ir tie mikčiai, kurie vėl randa kelią į santykius ir brolybę? Tiesiog kiekvienas iš mūsų, jei sutinkame išeiti iš savo užsidarymo, iš atsiribojimo, kuriame save laikome. Tačiau mes per lėtai sutinkame su siūlomu gyvenimu. Bažnyčia šiandien kviečia mus atverti akis, įsiklausyti ir atverti lūpas, skelbti Dievo stebuklus. Taip, visa tai nuostabu!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
