link 21 sekmadienio

 

 

Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo rugpjūčio 26 d. pirmadienio iki

rugsėjo 1d. sekmadienio, 2024

 

 

►link 22-ojo eilinio sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad kiekvienas iš mūsų širdimi išgirstų Žemės ir stichinių nelaimių bei klimato kaitos aukų šauksmą ir asmeniškai įsipareigotų saugoti pasaulį, kuriame gyvename.

 

 

 

„Ši tauta šlovina mane lūpomis,

bet jos širdis toli nuo manęs“

                                                                      Jn 7, 6

   

 

 

Tikėjimas iš tikrųjų skelbiamas lūpomis, nes reikia žodžių, kad galėtume jį išreikšti ir melstis! Tačiau religijos pasaulyje glūdi tikras pavojus būti „didžiais kalbėtojais“ ir „mažais darytojais“, t. y. daug kalbėti apie brolybę, pasitikėjimą, iš tikrųjų negyvenant tuo, neliudijant to savo santykiuose. Šioje evangelijoje Jėzus pasitelkia Izaiją, kuris smerkė tautos veidmainystę. Toji tauta daugiau laiko praleido ieškodama religinių įstatymų pažeidimų nei tarnaudama silpniausiems. Ir mes nesame geresni už savo protėvius! Mūsų širdys kartais nėra labai gailestingos tiems, kurie skiriasi nuo mūsų socialinės aplinkos ir nuo bažnytinės nuomonės. Visada laikomasi kokios nors "tradicijos“ arba prieš ką nors „protestuojama“! Tad liaukimės spraudęsi į rėmus ir teisę save, išdrįskime kurti brolybę ir tarnauti pažeidžiamiausiems. Šiuo grįžimo į mokyklą metu prašykime malonės, kad mūsų lūpos,
o ir širdys būtų atviros susitikimui.
Manuel Grandin, jėzuitas

Evangelija pagal šventąjį Joną

(Jn 7, 1–8, 14–15, 21–23)


Anuo metu pas Jėzų susirinko fariziejų ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. Jie pamato kai kuriuos jo mokinius, valgančius suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. Mat fariziejai ir visi žydai pagal prosenių paprotį valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi sekdami papročiu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių papročio ir valgo suterštomis rankomis?“ Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų. Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių.“ Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina.“ Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų.“

 

 

Pirmadienis 26 d.

 

Protėvių papročiai

Fariziejai ir Rašto aiškintojai ištikimai laikėsi protėvių papročių. Jie didžiavosi savo paveldu, puikiai gebėjo priimti, ką gavo iš savo tėvų. Jiems įsakymai užėmė labai svarbią vietą. Peržengti juos buvo tikra nelaimė. Galima sakyti, tai buvo būdas arba atskirti save nuo grupės, nuo tikinčios bendruomenės, arba prarasti savo tapatybę. Ištikimasis Dieve, dėkoju Tau už viską, ką gavau per papročius, kurie leidžia man būti giminės dalimi ir įgalina gyventi.

 

 

Antradienis 27 d.

 

Papročių laikymasis

Ši protėvių tradicija apima tam tikrą skaičių apsivalymo apeigų, įskaitant rankų plovimą prieš valgį ir tam tikrų daiktų plovimą. Rizikuojama laikytis apeigų dėl apeigų, prarasti jų prasmę ir ryšį su Dievu, užsidaryti praktikoje iš įpročio. Kasdieniame gyvenime galiu iš naujo pažvelgti į apeigas, prie kurių esu prisirišęs arba kuriomis gyvenu iš įpročio, neįvertindamas jų prasmės. Ištikimasis Dieve, prašau Tavo atleidimo, kad siekiau jaustis saugus per apeigas, suteik man galimybę jas atgaivinti savo buvimu.

 

 

Trečiadienis 28 d.

 

Klausimas, pateiktas kaltinimo forma

Su Rašto aiškintojais bendradarbiaujantys fariziejai klausia Jėzaus, kodėl Jo mokiniai negerbia protėvių papročių ir prieš valgydami nesiplauna rankų. Iš pažiūros nepavojingas klausimas iš tikrųjų slepia kaltinimą. Per mokinių elgesį keliamos abejonės dėl Jėzaus. Koks mano požiūris į religines praktikas, kurios nėra mano paties ar bendruomenės, kuriai priklausau? Neatmetu jų ar kaltinu dėl jų? Ištikimasis Dieve, atverk mano širdį, kad priimčiau skirtumus, gerbčiau, ką kiti išgyvena, net jei tai mane trikdo.

 

 

Ketvirtadienis 29 d.

 

Kreipimasis į pranašus

Jėzus nesileidžia sustabdomas. Norėdamas atsakyti fariziejams ir juos nukreipti į jų tikslą, Jis remiasi Raštu. Jis kviečia į pagalbą pranašą Izaiją: „Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų.“ Jėzaus strategija gera: atsigręžimas į pranašą Jam leidžia nereaguoti tiesiai, o pasikliauti tuo, kuris turi autoritetą. Tuo pat metu Jis siunčia jiems žinutę, kad išlaisvintų juos iš jų užsidarymo. Ištikimasis Dieve, leisk man išgirsti raginimą atsiverti, kai užsidarau savyje.

 

 

Penktadienis 30 d.

 

Širdimi toli

„Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.“ Rankos, lūpos ir širdis: tikėjimas nukreiptas į visą mūsų esybę, o pirmiausia į kūnišką mūsų būtį. Svarbu, kad šie įvairūs organai derėtų vienas su kitu ir nebūtų atskiri. Jei mano liežuvis byloja ne tą, kas yra mano širdies mintyse, esu susiskaldęs ir negaliu garbinti Dievo. Ištikimasis Dieve, suvienyk mano esybę, kad gyvenčiau tiesa Tavo akivaizdoje ir su savo broliais bei seserimis, kuriuos sutinku kiekvieną dieną.

 

 

Šeštadienis 31 d.

 

Išorė / vidus

Jėzus daro skirtumą tarp to, kas ateina iš išorės, pavyzdžiui, maistas, kurį įdedame į burną, ir to, kas išeina iš mūsų pačių, pavyzdžiui, mintys ar jausmai, kurie gyvena mumyse ir kuriuos galime laisvai naudoti. Jis nedvejoja ir pateikia pavyzdžių. Blogis, kylantis iš mūsų širdies, daro žmogų „nešvarų“ ritualiniu šio termino požiūriu, jei nedera su tikėjimu ir bendruomene. Ištikimasis Dieve, šiandien pasistengsiu atkreipti dėmesį į savo mintis, kylančias iš manęs, jų nepasilaikysiu, joms nepasiduosiu.

 

 

Sekmadienis 1 d.

 

Visų pirma klausytis

Ginčai dėl apeigų gali būti begaliniai. Šiandien jie gali kilti dėl tokio klausimo: ar Mišiose geriau priimti Komuniją į rankas ar į burną? COVID laikais toks klausimas nekilo! Bet ar tai esminis mūsų tikėjimo klausimas? Svarbu išlaikyti vienybę ir ieškoti tarpusavio bendrystės. Krikščioniškajame mūsų tikėjime svarbiausia klausytis Žodžio ir jį rimtai žvelgti, leisti jam mus klausinėti, kad mūsų širdys būtų apvalytos, kad labiau atsigręžtume į Viešpatį ir į kitus. Tada galėsime pradėti ramų pokalbį vieni su kitais, neįsiveldami į nenaudingus ir nevaisingus ginčus.

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)