Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo rugpjūčio 14 d. pirmadienio iki

rugpjūčio 20 d. sekmadienio, 2023 

 

 

link 20-o sekmadienio, A

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad Pasaulio jaunimo dienos Lisabonoje

padėtų jauniems žmonėms leistis į tikėjimo kelionę

ir savo gyvenimu liudyti Evangeliją.

 

 

 

„Ir štai... atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė“

                                                                                 Mt 15, 22

 

 

Viskas prasideda nuo kančios šauksmo: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Kiek šauksmų pasigirsta aplink mus? Be jokios abejonės, kartais elgiamės taip, kaip Jėzus, kurio, atrodo, nesujaudina toks motinos elgesys? Kartais esame panašesni į mokinius, prašančius, kad šauksmai nutiltų. Jėzaus elgesys lieka labai paslaptingas. Kodėl Jis taip elgiasi? Kodėl atrodo, kad Jis šiurkščiai kalba? Iš tikrųjų Jėzus ragina atsiversti! Jis žavisi šios moters – kuri tikrai nepasiduoda – tikėjimu ir jai „paklūsta“. Jis priima iš šios nepažįstamosios žinią, jog nors yra „Dovydo Sūnus“, kaip ji Jį vadina, Jis pakviestas būti visų Gelbėtoju. Kokia Gera Naujiena mums visiems! Leiskime, kad mus sujaudintų šiandienos šauksmai ir prie jų prisidėtume, tegul mūsų širdys atsiveria visų atjautai ir priėmimui.

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 15, 21–28)

 

Anuo metu Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“ Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“

Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. 

 

 

Pirmadienis 14 d.

 

Periferijos

 

Eiti į periferijas – popiežiaus Pranciškaus leitmotyvas. Bažnyčia neturėtų užsisklęsti savyje, turėtų nuolat išeiti iš savęs ir eiti sudėtingų geografinių ir egzistencinių pasaulio situacijų link. Tiesą sakant, nieko naujo. Evangelijoje jau matome Jėzų įžengiantį į pagonišką teritoriją, į Tyro ir Sidono regioną. Jis susitiks su moterimi kanaaniete, moterimi, gyvenančia už to meto „gerosios“ religijos ribų. O aš, kur aš einu? Su kuo susitinku?

Šiandien išdrįsiu išeiti į kitokią aplinką ir sutelksiu dėmesį į Kristų.

 

 

Antradienis 15 d.

 

Moteris, moteris, moteris

 

Moterims suteikti jų vietą Bažnyčioje yra dabartinio sinodinio proceso leitmotyvas. Ir džiugu. Tiesą sakant, nieko naujo. Evangelijose Jėzus nuolat susitinka su moterimis. Galima sakyti, Jis netgi leidžiasi jų „evangelizuojamas“, kaip matome šioje Evangelijoje. Marija, Jėzaus motina, irgi pirmoji pakelta į Dangaus šlovę. Ji pirmoji kelyje į aukštybes. Šį antradienį, jos šventės dieną, melsiuosi, žvelgdamas į tų moterų, kurios leido augti mano tikėjimui, veidus.

 

 

Trečiadienis 16 d.

 

Kyrie eleison

 

Šie du graikiški žodžiai gerai žinomi mūsų liturgijoje. Jie tarsi Mišių pradžios atgailos apeigų leitmotyvas. Iš tikrųjų tai ne liturginė naujovė, o evangelinis priminimas. „Pasigailėk manęs, Viešpatie!“ — pasakė kanaanietė. Pažodžiui: Kyrie eleison. Šis pagalbos šauksmas ne dėl savęs

pačios, o dėl kenčiančios dukters rodo didelį jos norą padaryti viską dėl savo vaiko gyvybės. O aš, už ką aš meldžiuosi? Už ką melsdamasis galiu pradėti maldą sakydamas Jėzui: Kyrie eleison?

 

 

Ketvirtadienis 17 d.

 

Tautų pirmenybės

 

Jėzus neturi kurčiojo reputacijos. Tačiau į moters šauksmus Jis nereaguoja. Jo mokiniai pavargo nuo jos šauksmo: „Išklausyk ją!“ Šis elgesys gali šokiruoti dar labiau, nes Jėzus jiems paaiškina, jog Jo misija skirta ne šiai moteriai, o tik pasiklydusiems Izraelio namų žmonėms. Tai, kad Evangelijose girdime šį atsisakymą ir ginčus, neįtikėtina.

Šiandien maldoje stengsiuosi surasti, ko gyvenime nenoriu girdėti, kuriuos žmones laikau už savo regėjimo lauko, ir savo pasiteisinimus,

kad nenoriu jų girdėti.

 

 

Penktadienis 18 d.

 

Viešpatie, skubėk mūsų gelbėti!

 

Kai vienuoliai ir vienuolės pradeda maldą, kantorius gieda: „Viešpatie, atverk mano lūpas“, ir visi atsako: „Viešpatie, skubėk manęs gelbėti“. Šis leitmotyvas atveria juos santykiui su Viešpačiu. Tiesą sakant, nieko naujo. Evangelijoje moteris nepasiduoda: „Viešpatie, skubėk manęs gelbėti!“ Ji prašė Viešpaties pagalbos sau, nes aiškiai matė, jog viena negali suteikti gyvybės savo dukrai. O aš ? Ar manau, kad galiu keliauti gyvenime vienas? Dieną praleisiu šnabždėdamas: „Viešpatie, skubėk manęs gelbėti!“

 

 

Šeštadienis 19 d.

 

Pradėti pokalbį

 

Nuo nuostabios Pauliaus VI enciklikos Ecclesiam suam „Bažnyčia tampa pokalbiu“. Ji buvo atsisakiusi savo pozicijos „užmegzti dialogą su pasauliu, kuriame gyvena“. Šio leitmotyvo vėl imsis pastarasis Ekumeninis Susirinkimas. Tiesą sakant, nieko naujo. Dėl kanaanietės atkaklumo Jėzus

pradeda pokalbį su pagone, o to Jis neįsivaizdavo kaip savo misijos dalies. Šiandien pasistengsiu pradėti pokalbį su žmogumi, su kuriuo niekada anksčiau nekalbėjau. „Kursiu“ Bažnyčią!

 

 

Sekmadienis 20 d.

 

„O moterie, didis tavo tikėjimas!“

 

Jėzus kaip įkvėpimo ir asmeninio atsivertimo šaltinį parodo moterį, be to, kanaanietę, su kuria žydai negalėjo pradėti pokalbio. Tačiau pasikartojantis moters prašymas ir taiklus greitas atsakymas sugebėjo palaužti abejingumą. Šios moters dėka Jėzus atranda kitą savo misijos dimensiją: Jis atsiųstas pas visus, kurie kreipiasi pagalbos, neatsižvelgiant į rasę ar religiją. Mišiose girdime, kaip Jėzus mums sako, jog šios moters tikėjimas didis. Tegul tai užkrečia kiekvieną iš mūsų! O išeidami iš bažnyčios būkime tarp tų, kurie pasikliauja svetimtaučiais ar kitais tikinčiaisiais.

Jų tikėjimas gali mus atversti. Tada būsime Jėzaus mokiniai.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).