Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo rugpjūčio 12 d. pirmadienio iki

rugpjūčio 18 d. sekmadienio, 2024

 

 

►link 20-ojo eilinio sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad politiniai lyderiai tarnautų savo žmonėms, darbuodamiesi dėl visapusiško žmogiškojo vystymosi ir bendrojo gėrio,

rūpindamiesi darbo netekusiais žmonėmis ir

teikdami pirmenybę vargšams.

 

 

 

Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius“

                                                                      Jn 6, 58

   

 

 

Sekmadienį Bažnyčia mus nukelia tiesiai į krikščioniškojo slėpinio šerdį. Ketvirtadienį mums duris į ją jau atvėrė Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė. Ta, kuri nešiojo Dievo Sūnų savo kūne, kuri pagimdė gyvybės Kūrėją, nepatyrė supuvimo kape. Ji buvo paimta į dangaus šlovę siela ir kūnu. Ir mes, priimdami Kristaus kūną, įsikūnijusį Dievo Žodį, įeiname į amžinąjį gyvenimą, dar vis remdamiesi kojomis ant žemės! Valgydami Kristaus Kūną, priimdami Jį Komunijoje, jau nuo dabar esame maitinami amžinuoju gyvenimu. Kokia yra krikščioniškojo slėpinio esmė? „Kad mumyse būtų gyvybė“ – pagal Jėzų. Ir ne bet kokia gyvybė. Tai paties Jėzaus gyvybė: galime kalbėti kaip Jis, elgtis kaip Jis, atleisti kaip Jis... ir vieną dieną prisikelti kaip Jis.
Thierry Lamboley, jėzuitas

Evangelija pagal šventąjį Joną

(Jn 6, 51–58)


Anuo metu Jėzus kalbėjo miniai: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“ Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius.“

 

 

Pirmadienis 12 d.

 

Kūnas ir Kraujas

Mokiniai turėjo būti labai nusiminę, kai išgirdo Jėzų jiems per Paskutinę vakarienę sakant: „Imkite ir valgykite: tai yra mano Kūnas... Gerkite iš šios taurės visi, nes tai yra mano Kraujas!“ Žinoma, jie jau buvo girdėję tokį teiginį: „Kas valgys mano Kūną ir gers mano Kraują, tas turės amžinąjį gyvenimą.“ Tačiau šie žodžiai lieka slėpiningi ir jiems, ir mums! Ką iš tikrųjų reiškia valgyti Kristaus Kūną ir gerti Jo Kraują? Ar tai tik kalbėjimo būdas? O jei tai daugiau, kokią įtaką turės mūsų santykiams su Juo?

Viešpatie, suteik man malonę augti tikėjimu į Jį,

esantį šioje konsekruotoje duonoje ir šiame konsekruotame vyne.

 

 

Antradienis 13 d.

 

Amžinasis gyvenimas

„Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“, – šioje Evangelijoje Jėzus tą kartoja du kartus. Yra ryšys tarp veiksmažodžio valgyti esamojo laiko ir būsimo gyvenimo. Juk amžinasis gyvenimas nėra pomirtinis reikalas. Jėzus kalba esamuoju laiku: „Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius.“ Jau dabar gyvens, ir tai tęsis! Viešpatie, leisk man čia ir dabar atrasti gyvenimą, kuris jau dabar amžinas, jo nesunaikina mirtis, bet Tavo dėka ją pranoksta.

 

 

Trečiadienis 14 d.

 

Skanauti

Jėzus kviečia mus valgyti šią Gyvąją duoną. Valgydami pirmiausia pajuntame skonį. Bet koks Viešpaties skonis? Ar Jo buvimas mumyse kaip cukrus, kuris saldina? O gal labiau kaip druska, kuri atskleidžia skonį? Ar net kaip čili pipiras, kuris pažadina skonio receptorius? Ir ar šis Viešpats vis dar turi tą patį skonį? Galiu perskaityti Evangelijos ištrauką, pakeisdamas veiksmažodžius „valgyti“ ir „gerti“ į „skanauti“... Viešpatie, leisk man būti dėmesingam įvairiems gyvenimo skoniams ir padėk, kai viskas atrodo be skonio ar kartu.

 

 

Ketvirtadienis 15 d.

 

Ėmimas į dangų

Ėmimas į dangų leidžia mums su džiaugsmu įeiti į amžinojo gyvenimo slėpinį, apie kurį kalba Jėzus. Lyg Marija, kupina šio ją gaivinamai veikiančio gyvenimo, būtų neturėjusi mirties laiko. Vos užmigusią mirtyje, ją prikelia Prisikėlimo malonė. Tai ne privilegija, kurios turėtume pavydėti! Tai pažadas, duotas kiekvienam iš mūsų. Marija patyrė šį spindesį, nes Apreiškimo dieną „paprasčiausiai“ leidosi paliečiama Dvasios ir, nepaisant išbandymų bei kančios, išliko susijusi su šiuo gyvenimu. Viešpatie, Marijai užtariant, leisk mums kasdien išgyventi vis daugiau Tavo amžinojo gyvenimo.

 

 

Penktadienis 16 d.

 

Kramtyti

Valgydami turite kramtyti, nes kartais duona kieta, kaip kartais kieti kitų žmonių ar Viešpaties žodžiai. Reikia skirti laiko, kad kramtytumėte, galėtumėte nuryti, suvirškinti ir iš tikrųjų padaryti duoną savą, kaip ir savo žodžius. Bet kartais mums ne itin norisi gromuliuoti – norisi iškart ragauti, priimti... Kokius kitų žmonių ar Jėzaus žodžius šiandien noriu kramtyti? Viešpatie, leisk man, kad skirčiau laiko Tavo ir kitų žodžiams.

 

 

Šeštadienis 17 d.

 

Energija!

Šią duoną, kartą nurytą ir suvirškintą, mūsų raumenys ir smegenys panaudos kaip energiją judėti, tarnauti, mąstyti, mylėti. O Jėzaus duona yra tikra energija. Viena aišku: jei pamirštume pamaitinti kūną, greitai išsivystytų mažakraujystė... o jei pamirštume pasimaitinti dvasiškai?! Kaip galiu leisti Viešpačiui man perduoti energiją? Viešpatie, duok man energijos, kad ieškočiau daugiau energijos Tavyje.

 

 

Sekmadienis 18 d.

 

Leidi sau pasilikti mumyse

„Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.“ Neįtikėtinas šis abipusiškumas ir šis pažadas. Ar niekada nesame patyrę, kad Viešpats mumyse pasilieka? Ar kada nors pajutome Jo paguodą dėl apsčios meilės ar atjautos? Taip, Viešpats pasilieka mumyse! Kiekviename ir visuose tuo pat metu! Ir tai ne tik jausmas, bet ir tikėjimas, ir kvietimas tą įsisąmoninti. Šiandien Viešpats pasilieka visuose, kuriuos sutiksiu per Mišias ar kitur. O Dieve, leisk mums priimti juos, kad priimtume Tave. Leisk visiems savo vaikams palaikyti vienas kitą, kad rastume kelią į Tavo namus ir kartu pasiliktume Tavyje.

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).