Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 8 d. pirmadienio iki
sausio 14 d. sekmadienio, 2024
►link 2 eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad Dvasia padėtų mums pažinti skirtingas charizmas
krikščionių bendruomenėje ir atskleisti įvairių Katalikų Bažnyčios liturginių tradicijų turtingumą.
„Štai Dievo Avinėlis“
Jn 1, 36
„Dievo Avinėlis“ – tai frazė, kelis kartus pasikartojanti Eucharistijos liturgijoje ir kartais mums atrodanti labai slėpininga. Būtent šiuo „titulu“ Jonas Krikštytojas vadina tokį išskirtinį savo pusbrolį. Avinėlis ir Dievas – du kiek priešingi terminai, jei Dievą laikome galingą. Per Jėzų Dievas
pasirodo romesnis ir trapesnis! Tai tikrai Geroji Naujiena. Ši graži scena su Jonu Krikštytoju, dviem jo mokiniais ir Jėzumi mus kviečia savo gyvenime atpažinti, koks svarbus kitų, vedančių mus pas Jėzų, liudijimas. „Jonų Krikštytojų“ sutinkame daugiau, nei manome! Todėl klausimas „Ko ieškote?" skirtas ne tik mokiniams, bet ir kiekvienam iš mūsų. Ir būtent kartu esame kviečiami atsakyti į Jėzaus klausimą, kartu galime tapti Jėzaus sekėjais. Tai rimtas kvietimas ir mums savo ruožtu tapti „Jonu Krikštytoju“, kuris, atradęs Jėzų, tuo dalijasi su kitais.
Manuel Grandin, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Joną
(Jn 1, 35-42)
Anuo metu stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“), kur gyveni?“ Jis tarė: „Ateikite
ir pamatysite.“ Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“). Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: „Petras – Uola“).
Pirmadienis 8 d.
Graži pradžia
Po Epifanijos Bažnyčia kviečia švęsti Jėzaus Krikštą. Šio sekmadienio scenoje Jonas Krikštytojas Jėzų vadina „Dievo Avinėliu“. Jėzus yra Dievo dovana visiems, Jis Tas, iš kurio visi laukia išgelbėjimo. Ir kaip tik per krikštą Jonas, regis, pradeda suvokti, kas stovi minioje, tačiau dar niekieno
neatpažintas. Šiandien skirsiu laiko apmąstyti savo krikštui, nesvarbu, ar jis vyko seniai, ar neseniai, ir prašysiu Viešpaties malonės, kad šią savaitę savo krikštą išgyvenčiau giliau.
Antradienis 9 d.
Dievo Avinėlis
Jonas mato Jėzų ateinantį ir nueinantį. Jėzus niekada neprimeta savęs, bet lieka labai arti. Jėzui suteiktas titulas labai prasmingas. Penkiolika šimtmečių prieš Kristų, vergijos Egipte laikais, Paschos avinėlio kraujas ant žydų durų staktų išgelbėjo jų šeimas nuo mirties angelo, išžudžiusio egiptiečių pirmagimius. Tad Mozė galėjo vesti savo žmones į Pažadėtąją Žemę. Galiu dėkoti šiam Dievui, kuris nepavargsta gelbėti mus visus, tautas ir atskirus žmones, tikrai nori išgelbėti ir mane.
Trečiadienis 10 d.
Abipusiai klausimai
Kontempliuosiu Jėzų ir Jono mokinius, kurie seka paskui Jį tarsi paskui magnetą. Žvelgsiu, kaip Jis atsisuka, „jausdamas“ juos už savęs, tarsi jų lauktų. Išgirsiu du klausimus, iš pradžių Jėzaus: „Ko ieškote?“, tada dviejų mokinių „Kur gyveni?“ Tai klausimų žaidimas — sveikas santykių žaidimas,
kurio tikslas – įsiklausyti į kito troškimą ir pasitikėti. Šios dienos susitikimuose stengsiuosi būti dėmesingas kitų poreikiams ir išdrįsiu užduoti jiems klausimų, kad išgirsčiau jų lūkesčius, kaip elgtųsi ir Jėzus.
Ketvirtadienis 11 d.
Kvietimas
Norint ką nors geriau pažinti, nieko nėra geriau, kaip būti pakviestam į jo namus arba pakviesti jį į savo namus papietauti, pavakarieniauti ar su juo praleisti dieną. Mokiniai taip elgiasi su Jėzumi: „Rabi, kur gyveni?“, o Jėzus į jų klausimą atsako iš karto ir gana paprastai: „Ateikite ir pamatysite.“
Mokiniai nuėjo pas Jį ir pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido su Juo. Ar tai mane įkvepia ką nors pasikviesti?
Penktadienis 12 d.
Užkrečiamas džiaugsmas
Andriejus grįžta namo. Pakeliui jis sutinka savo brolį ir pasakoja apie ką tik įvykusį susitikimą. Tuoj pat nori jį supažindinti su Jėzumi. Jono versija skiriasi nuo sinoptinių evangelijų, kur Jėzus sutinka du brolius prie ežero, kai jie žvejoja. Labai svarbu! Kaip gera matyti, kad Petras pakviečia savo brolį. Pažįstama situacija, kai tas, kuris sutinka Kristų, dalijasi gautu pašaukimu ir pats tampa šaukliu. Ir aš savo ruožtu esu kviečiamas įsitraukti į šį abipusio pašaukimo procesą, juk tai apibūdina krikščioniškąjį mūsų gyvenimą visais gyvenimo periodais, visomis aplinkybėmis, galima sakyti, laiku ir ne laiku bei atsargiai.
Šeštadienis 13 d.
Žvilgsnis
Evangelijų vertimuose Jėzus greitai ima „tujintis“ su sutiktais žmonėmis, kaip ir mes imame kreiptis „tu“, kai santykiai pasidaro artimesni. Jėzus iš tikrųjų sako: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: „Petras – Uola“). Tačiau tekstas patikslina, jog Jėzus pažvelgia į Petrą,
kaip kitą kartą pažvelgia į turtingą jaunuolį, į Zachiejų ar net į našlę, įmetusią viską, ką turėjo, į šventyklos aukų skrynią. Jėzus moka žvelgti, Jis moka žvelgti su meile ir giliai. Šią dieną prašysiu Jėzaus malonės, kad žvelgčiau į pasaulį Jo akimis ir leisčiausi būti paliestas to, ką atskleisiu.
Sekmadienis 14 d.
Identiteto pasikeitimas
Jėzus ne tik žvelgia į Petrą, bet ir pakeičia jo vardą! Jis atveria jį naujai tapatybei... kuri skelbia, jog jo misija bus kaip uola ir atrama visai būsimai bendruomenei, nepaisant jo ribotumo ir išdavysčių. Sekdami Jėzumi, esame kviečiami leistis, kad Jis pažvelgtų į mus ir mus perkeistų. Tokia ir mūsų misija: padėti aplinkiniams tikėti savimi taip, kaip jais tiki Dievas, matyti, kokia dovana jie yra kitiems, nepaisant savo ribotumo. Iš tikrųjų turime remtis vienas į kitą, tapti vienas kito „Uolomis“. Nuo šio sekmadienio Mišių leiskime Jėzui pažvelgti į mus ir džiaukimės Jo troškimu perkeisti mus, pakviesti eiti paskui Jį. Jis nori, kad būtume gyvybingi ir užkrėstume kitus džiaugsmu bei išgelbėjimu, kaip ir Jis.
Tad — pasitikėjimo!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
