Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugpjūčio 7 d. pirmadienio iki
rugpjūčio 13 d. sekmadienio, 2023
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės, kad Pasaulio jaunimo dienos Lisabonoje
padėtų jauniems žmonėms leistis į tikėjimo kelionę
ir savo gyvenimu liudyti Evangeliją.
„Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis“
Mt 14, 23
Po Jono Krikštytojo mirties Jėzus pasitraukia į nuošalią vietą. Minia, tą sužinojusi, prisiartina prie Jo. Jis jos pasigaili. Būtent tada Jis pamaitina penkis tūkstančius žmonių, panaudodamas tai, ką jie turi. Po to Jis vėl pasitraukia į nuošalią vietą ant kalno. Čia Jis meldžiasi. Šią savaitę žvelkime į Jėzų, tyloje besimeldžiantį savo Tėvui. Būdamas vienas, Jis save atpažįsta kaip Sūnų, viską gaunantį iš To, kuris Jį siuntė į šį pasaulį. Jis gauna ir grąžina viską kaip auką, nieko nepasilikdamas sau. Šis dialogas
su Tėvu nušviečia Jo gyvenimą su kitais. Kai meldžiamės vienumoje ir tyloje, leiskime, kad mūsų malda prisidėtų prie Jo maldos ir Jis ją perduotų Tėvui. Paaukokime Jam ir pasaulio gyvenimą, pasaulio, kuris mus supa, ir to, apie kurį sužinome iš žiniasklaidos. Mūsų malda taps apaštališkesnė.
Anne-Marie Aitken
Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 14, 22–33)
Tuojau po minios pavalgydinimo Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir plaukti pirma jo kitapus ežero, kol jis atleisiąs minią. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė
priešingas vėjas. Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nusiraminkite, tai aš, nebijokite!“ Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“. Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“ Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“
Pirmadienis 7 d.
Vasaros aplinka
Didžiulis piknikas, keliaujanti minia, pasiplaukiojimas valtimi, kopimas į kalną... Šie vasaros atspalviai gali atnaujinti šios Evangelijos scenos skaitinius. Būtų klaidinga to nepastebėti. Bet Evangelija gali atnaujinti ir mūsų būdą išgyventi vasarą, susitelkiant į Tą, kuris maitina, kuris suteikia ritmą: į Jėzų. Dėkokime Jam už tai, kas mus iš tikrųjų maitina. Ritmo pasikeitimas, vasara padeda tą realizuoti.
Antradienis 8 d.
Vienatvė
Šioje vasaros aplinkoje Jėzaus pasitraukimas į nuošalę gali užduoti klausimų. Ar esu nusiteikęs vasarą skirti tam, kad kuo daugiau žmonių susitikčiau? Kaip mano vienatvė gali auginti svarbiausią mano ryšį su Dievu? Nerizikuodamas likti ten tik su savo pamaldžiais ketinimais, Jėzus gali mus įkvėpti: Jis žengė vieną žingsnį, Jis „užkopė į kalną“, į vietą, kur bus vienas. Į kokius nuošalius kalnus galėčiau užkopti kiekvieno savo vasaros plano metu?
Trečiadienis 9 d.
Sutikus nepažįstamą
Stebina, kad ši audra nėra audra, kuri baugina mokinius. Tai šis nepažįstamasis, kuris eina link jų, sukelia baimę. Išgelbėjimo naujumas neįprastas, gali sukelti paniką. Gal kartais nesiryžtu tam, kas nauja? Rizikuoju nepastebėti galimos Dievo malonės! Tad, susitikęs nepažįstamą, nežengsiu žingsnio atgal, o šiomis dienomis išdrįsiu žengti žingsnį pirmyn...
Ketvirtadienis 10 d.
Išdrįsti
Pradėjęs dėl tikėjimo suteiktos drąsos eiti „ežero paviršiumi“, Petras nusuka savo žvilgsnį nuo To, kuris suteikė šios drąsos. Jis pasijunta vienas su savo baime. Bet pakėlęs akis, jis maldauja Jėzaus, sučiumpa ištiestą Jo ranką. Ištikimybė vėl suteikia drąsos. Tai, kas skiria kankinius, kaip šventąjį Lauryną, švenčiamą šiandieną, nuo fanatikų, tai išgyventa Evangelijos drąsa... saugant iki galo žvilgsnį, atgręžtą į Kristų.
Mums lieka tik jais sekti.
Penktadienis 11 d.
Kalbėti
„Drąsos! Tai aš...“ Jėzaus balsas, pažįstamas mokiniams, leidžia Petrui Jį atpažinti. Dialogas prasideda; Petras išreiškia savo troškimą: „jei čia Tu, liepk man...“ Niekas mums neliepia likti vieniems su savo baimėmis ir savo troškimais: juos išsakęs, galiu eiti pirmyn. Su kuo šią vasarą galiu laisvai kalbėtis apie tai, kas mane paralyžiuoja, kas glūdi manyje? Kad gal būt išgirsčiau, „Eik!“, kas vėl leistų surasti kelią...
Šeštadienis 12 d.
Dievo Sūnus
Pirmą kartą Evangelijoje pagal šventąjį Matą mokiniai atpažįsta Jėzuje Dievo Sūnų! Stichijų Šeimininkui pripažįstama dieviška Sūnystė. Mokinių akys atsiveria, pagarbinimo gestas nusilenkiant lydi šį atradimą. Ir aš galiu prisidėti, kartu su mokiniais šlovinti šį Dievą Karalių, tapusį tokiu artimu
jiems, mums. Pavyzdžiui, galiu žvelgti į peizažą, perkeistą vasaros saulės!
Sekmadienis 13 d.
Visų audrų nugalėtojas
Evangelijų skaitiniai mus priartina prie Jėzaus gestų ir žodžių. Bet šį sekmadienį mums parodytas Jėzaus veidas kitoks. Kada vėjas ir bangos siautėja, Jis eina vandeniu; Jis Petrui leidžia, nors vargais negalais, irgi eiti; galiausiai Jis nuramina audrą. Jėzus parodo jiems, apimtiems mirties jėgų,
aukščiausiąją valdžią. Jis yra šeimininkas to, kas mums gali sukelti mirtį; mus lydėdamas, Jis duoda jėgų ją pereiti,; Jėzus yra visų mūsų audrų nugalėtojas. Ši viltis, kuri nušvinta kiekvieną rytą nuo pat Velykų, perkeičia mūsų elgesį, patiriant išbandymus: dėkokime už tai.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
