Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo liepos liepos 22 d. pirmadienio iki

liepos 28 d. sekmadienio, 2024

 

 

►link 17-ojo eilinio sekmadienio, B

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės,

kad Ligonių patepimo sakramentas jį priimantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiktų Viešpaties stiprybės ir taptų vis labiau matomu užuojautos ir vilties ženklu visiems.

 

 

 

Ką tai reiškia tokiai daugybei?“

                                                                      Jn 6, 9

   

 

 

Neviltis apima, matant šią didelę minią, kurią reikia pamaitinti. Jokios vilties, kad pavyks juos pasotinti, nes nėra nei maisto, nei pinigų. Labai žmogiška reakcija, kai nuleidžiame rankas. Andriejus pramuša skylę, klausdamas Jėzų: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis.“ Žinoma, nedaug, bet vis dėlto šis tas. Pradedant nuo šio mažo nieko, Jėzus kviečia mus pasitikėti, būti kūrybingus ir keisti savo žvilgsnį. Minia neabejoja. Ji yra ten, apsisprendusi klausyti Jėzaus, ji tyliai susėda, nežinodama, kas bus. Ji susėda ant geros šviežios žolės, kuri skaniai kvepia. Ji laukia, visiškai pasitikėdama. Ir ji pamaitinama iki soties. Tik nuo mūsų priklauso, ar tikėsime, kad ir mes būsime pasisotinti: gerų vaišių šią savaitę!
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė

Evangelija pagal šventąjį Joną

(Jn 6, 1–15)


Anuo metu Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė ženklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Velykos. Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ Jis klausė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po gabalėlį.“ Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. Tada Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems; taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų.“ Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“

O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

 

 

Pirmadienis 22 d.

 

Išalkusi minia

Scena vyksta tam tikru laiku: artėja žydų šventė, ir Jėzus, regis, jai rengiasi. Juo seka ženklų ištroškusi minia. Tačiau Jis darbuojasi iš aukštybių, galbūt tam, kad savo mokinius pamokytų konkrečiai arba geriau parengtų tam, kas įvyks. Tarp mokinių neabejotinai yra Marija Magdalietė, kurią šiandien švenčiame. Ji pirmoji pamatys prisikėlusį Jėzų. O aš ar labiau esu minios, ieškančios nors trupučio stebuklingų ženklų, pusėje? Gal galiu atsistoti mokinių ir Marijos Magdalietės, kurie net visko nesuvokdami, bando sekti Mokytoją, pusėje? O gal tuo pat metu ir vienoje, ir kitoje pusėje?

Viešpatie, leisk, kad vis labiau alkčiau Tavęs!

 

 

Antradienis 23 d.

 

Dievo troškimas

Nepaisydamas atstumo, Jėzus nėra abejingas tam, kas vyksta: Jis pakelia akis ir pamato, „kokia daugybė pas Jį atėjusi...“ Pilnas gailesčio, Jis numano, kad jie alkani. Jis jiems duoda ne tik dvasinio maisto, Jam rūpi ir fiziniai jų poreikiai. Dėmesingai stebėsiu, kaip Jėzus žvelgia į kiekvieną žmogų. Jis nori juos pasotinti ir skatina suvokti, kas slepiasi už ženklų. Jo žvilgsnis krypsta ir į mane. Viešpatie, dėkosiu Tau už meilę mums, už meilę man.

 

 

Trečiadienis 24 d.

 

Išbandymas

Norėdamas patenkinti šios minios poreikius, Jėzus „išbando“ savo mokinius. Jis juos „išbando“, leisdamas išgyventi reikalaujančią patirtį, kuri moko. Jis žino, ką darys, bet be jų nedarys nieko! „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ Pilypas pateikia buhalterio atsakymą, o Andriejus, atsižvelgęs į tai, ką Jėzus jau padarė, pasiūlo penkis berniuko kepalus ir dvi žuvis, vis dar abejodamas rezultatu. Atsistosiu šalia mokinių ir apmąstysiu, kaip reaguoju į šį klausimą, kurį šiandien man užduoda Viešpats. Viešpatie, leisk man labiau Tavimi pasitikėti, kai patiriu išbandymus.

 

 

Ketvirtadienis 25 d.

 

Vaišės

Jėzus apsvarsto konkretų Andriejaus pasiūlymą ir pasinaudoja tuo, ką jis siūlo. Jis yra tas, kuris organizuoja vaišių vietą ir laiką. O stalai padengiami ant žole apaugusios žemės (Ps 22). Kiekvienas turi vietą! Prasideda ritualas: padėka, dalijimasis, maistas iki soties. Įsivaizduosiu sceną: mokiniai išdalija maistą, svečiai patenkinti, apstulbę, jie džiaugiasi, gal stebisi ir berniukas, sutikęs atiduoti tai, ką turi. Viešpatie, iš to, ką Tau atiduodu, Tu duodi vaisių apsčiai. Padėk man nebijoti duoti Tau to, kas man atrodo nedaug.

 

 

Penktadienis 26 d.

 

Gausiai

Mokiniai suabejojo galimybe pamaitinti šią skaitlingą minią. Tačiau Jėzus dar kartą moko juos ženklais. Pavalgius maisto dar lieka. „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų“! Gali prireikti kitiems. Dvylika pintinių iš penkių kepalėlių ir dviejų žuvų, išdalytų daugiau nei penkiems tūkstančiams žmonių. Kokia gausa! Jėzus rūpinasi mumis, Jam svarbu ir mūsų poreikiai, ar ne tą sakome melsdamiesi Tėve mūsų? Per valgį gausiai dovanojama Gyvybė. Viešpatie, padėk man Tavimi pasitikėti net situacijose, kurios atrodo neįmanomos. Augink mano tikėjimą.

 

 

Šeštadienis 27 d.

 

Pranašas ir karalius

Išgyvenę pagausinimo stebuklą, žmonės stebėjosi. Jie pagaliau pripažino, kad Jėzus – skelbtas pranašas, bet dabar siekia padaryti Jį karaliumi, kuris išvaduotų juos iš priespaudos ir patenkintų visus jų poreikius. Kaip būtų puiku! Tada Jėzus vėl pasitraukia į kalnus, į privilegijuotą vietą susitikti su Tėvu. Jo karalystė tikrai ne iš šio pasaulio, Jis niekada, kaip ir Kančios metu, nenustos mums apie tai priminti. Viešpatie, suteik man savo malonę glaustis prie Tavęs kaip savo Viešpaties ir savo Dievo!

 

 

Sekmadienis 28 d.

 

Prie stalo

Šiandien Jėzus kviečia mus prie savo stalo dalytis. Jis niekada mūsų nepalieka ir nori toliau mus maitinti. Jis nori mus pamaitinti ne tik duona ir žuvimi, bet ir savo Kūnu bei Krauju, kurį Jis mums veltui dovanoja. Kiekvienas atsineša tai, ką turi, ateina toks, koks yra. Bet ar išdrįsime prisiartinti? Ar išdrįsime dalytis tuo, ką turime? Ar išdrįsime sėsti prie vieno stalo su žmogumi, kurio dar nepažįstame? Esame kviečiami surinkti tai, kas liko, kad galėtume grįžti namo ar į kokius pakraščius ir pavaišinti kitus, kurie dar nepažįsta To, kuris labai trokšta atiduoti savo gyvybę!

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).