Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo liepos 17 d. pirmadienio iki liepos 23 d. sekmadienio, 2023
►link 16 sekmadienio, A
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad esminiu gyvenimo dalyku katalikams taptų Eucharistijos šventimas, kuris iš esmės
keičia žmonių tarpusavio santykius ir atveria susitikimui su Dievu ir broliais.
„Palikite abejus augti iki pjūties“ Mt 13, 30
Jėzus mums kalba apie Dievo karalystę, vartodamas įvaizdžius, susijusius su kasdieniu gyvenimu, kurį Jis stebi: kviečius ir rauges laukuose, mažą garstyčios sėklytę, raugą, kurį moteris įmaišė į tešlą... Kontempliatyvus Jo žvilgsnis truputį atskleidžia Dievo slėpinį. Vizija toli gražu nėra idiliška: Karalystėje yra ir gėrio, ir blogio, kaip ir mūsų gyvenime. Raugės susimaišo su kviečiais ir pasėja nesutarimą. Esame gundomi tą išspręsti patys, bet Jėzus ragina būti kantrius. Kovoti su priešu ne mūsų galioje. Tik Kristus nugalėjo ant kryžiaus, ir nuo to laiko kova tęsiasi kiekviename iš mūsų Prisikėlusiojo jėga. Kaip žvelgiame į tai, kas mus supa? Ar Viešpaties buvimą bandome atrasti su tikėjimu?
Anne-Marie Aitken
Nuo liepos 17 d. pirmadienio iki liepos 23 d. sekmadienio, 2023
►link 16 sekmadienio, A
Evangelija pagal šventąjį Matą (Mt 13, 24–43)
Anuo metu Jėzus pateikė minioms kitą palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’. Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges,
neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’.“ Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose.“ Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo.“ Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus. Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje.“ Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – Karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai. Taigi kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo Karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo Karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!“
Pirmadienis 17 d. Gera sėkla
Kalbėdamas apie Dievo karalystę, Jėzus vartoja įvaizdį. Mane kviečia įsivaizduoti derlingą lauką. Tame lauke matysiu žmogų. Lauke galiu žvelgti į žmogų, sėjantį kviečių grūdus. Tai „gera“ sėkla. Čia galiu matyti gerumą to, kuris ją sėja. Jis numeta žemėje kai ką gero. O kad priimtų gerą grūdą,
žemė prieš tai buvo sukasta, apversta, išdirbta. Šiandien galiu stebėti, kokią gerą sėklą Viešpats pasėjo mano gyvenime. Galiu stebėti, kuri žemė manyje ką tik buvo išdirbta, kad priimčiau gerą sėjėjo sėklą.
Antradienis 18 d. Naktį
Po dienos darbų laukuose ateina laikas poilsiui. Darbininkai grįžta namo. Dabar Jėzus mane kviečia įsivaizduoti kitą sceną. Kol tarnai miega, kitas žmogus ateina į lauką. Priešas ateina naktį. Jis darbuojasi tamsoje, kai niekas negali jo užklupti. Tarp kviečių grūdų jis pasėja rauges, piktžoles.
Galiu pasilikti su darbininkais ir mėgautis nakties poilsiu. Galiu sau leisti nežinoti, nesuprasti, kas vyksta per naktį, man miegant, kai niekuo nesirūpinu.
Trečiadienis 19 d. Pasirodo ir raugės
Tik daug vėliau, kai iš žemės išdygsta ir kviečiai, ir raugės, galiu kartu su tarnais pamatyti, kas nutiko per naktį. Tik vėliau išaiškėja, kad yra blogų sėklų, kurios buvo sumaišytos su gerais grūdais. Galiu stebėti tarnų bejėgiškumą. Raugės nėra tas augalas, kurį jie manėsi pasėję. Raugės žydų
tradicijoje simbolizuoja sumaištį. Galiu apmąstyti šią tarnų sutrikimą. Argi ne gera sėkla neseniai buvo pasėta? Priimsiu šį tarnų nesusigaudymą.
Ketvirtadienis 20 d. Kodėl?
Norėdami suprasti, tarnai žvelgia į šeimininką. Argi ne gera sėkla buvo pasėta? Kodėl atsirado raugių? Gali kilti pagunda savęs klausti, ar tarp sėjėjo sėjamų sėklų nebuvo raugių. Gali kilti pagunda nepasitikėti Dievo veikimu. Ar tikrai viskas gerai? Kodėl mano gyvenime yra blogų dalykų?
Bet sekdamas tarnų pavyzdžiu, galiu išsaugoti santykį ir Viešpačiui patikėti savo šių dienų klausimus, pasipiktinimą.
Penktadienis 21 d. Viską išrauti?
„Tai padarė mano priešas". Dievas nėra blogio autorius ir laukuose nesėja piktžolių. Laukuose atskiriant kviečius nuo raugių, gali kilti pagunda, noras išrauti blogus daigus. Kodėl gi ne iš karto surūšiuoti? Bet vėlgi, galiu tą patikėti Dievui: „Ar nori, kad juos išrautume?“ Galiu Viešpačiui patikėti sprendimą, kurį turiu priimti, vietą savo gyvenime, kur matau atskirtį, pertrūkimą. Tegul Jis dalyvauja priimant šį sprendimą.
Šeštadienis 22 d. Tegul auga
Rauges išrovus, būtų išraunami ir kviečiai. „Palikite abejus augti iki pjūties“, – atsako šeimininkas. Kantrybės, neskubėkite. Švenčiame šventąją Mariją Magdalietę, nuodėmingą moterį, kuri savo plaukais nušluostė Kristui kojas ir buvo Jo išlaisvinta iš septynių demonų gniaužtų. Kristus jos nepasmerkė ir neatmetė. Jis ją priėmė su viskuo, kokia ji buvo, ir štai ji tapo svarbia figūra tarp mokinių. Šiandien, sekdamas Marija Magdaliete, Viešpatie, leisiuosi, kad Tu mane mylėtum ir manyje turėtum viltį, Tu, kuris man leidi tikėti.
Sekmadienis 23 d. Pjūties metas
Reikia sulaukti derliaus nuėmimo laiko, kad raugės būtų atsiskirtos nuo kviečių. Kodėl šeimininkas liepia taip ilgai laukti? Kad kviečiai subręstų. Jei sutelksime dėmesį į savo gyvenimo rauges, norėsime jas išrauti, padaryti joms galą. Bet tada nebekreipsime dėmesio į gerą savo gyvenimo sėklą. Jei skirsime laiko savo gyvenimo grūdams auginti, priešingai, galėsime remtis į tai, kas gera, kas mums šiandien gyvybiškai svarbu. Todėl turime rinktis: žvelgti į savo gyvenimo rauges su neviltimi ir nusivylimu arba sutelkti pastangas ir pasirūpinti gera gyvenimo sėkla. Kantriai ir su viltimi. Viešpatie, leisk mums išlikti vilties bažnyčia, bažnyčia, nusprendusia išsaugoti geras savo gyvenimo sėklas.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos
.............................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
.....................................................................................................………………………………………
………………........................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
.......................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: www.versdimanche.com)
