Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

 

nuo liepos 10 d. pirmadienio iki

liepos 16 d. sekmadienio, 2023

 

 

►link 15-ojo eilinio sekmadienio, A

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad esminiu gyvenimo dalyku katalikams taptų Eucharistijos šventimas, kuris iš esmės keičia žmonių tarpusavio santykius ir atveria susitikimui su Dievu ir broliais.

 

 

 

„Jis daug jiems kalbėjo palyginimais“

                                                               Mt 13, 3

  

 

O kodėl Jėzus kalba palyginimais? Šis klausimas kelia nerimą ir mokiniams. Kodėl atrodo, jog Jis nuo mūsų kažką slepia? Jo atsakymo ne taip lengva klausytis: „Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta“. Jėzus, kaip geras pedagogas, žino, jog yra daug būdų, kaip žiūrėti iš tikrųjų nematant, klausytis negirdint, būti dvasinio turinio „vartotojais“, neįžengiant į gilaus atsivertimo kelią. Taip, kaip dažnai klausomės, bet nekuriame santykių! Ar mūsų širdis atvira ir prieinama kaip gera dirva, ar užgriozdinta ir uždara Dangaus Karalystės logikai? Ir žinome, kad priklausomai nuo mūsų gyvenimo sričių (santykių su tėvais, santuokoje, darbe, bažnyčioje, kūryboje, politiniame pasaulyje ir pan.), esame daugiau ar mažiau

gera dirva, daugiau ar mažiau „vaisinga" ir džiaugsminga dirva! Nereikia nusiminti: su pasitikėjimu prašykite malonės, kad su Jėzumi atneštume gerų vaisių.

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

 

(Mt 13, 1–23) 

 

 

 

 

Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus,

daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. Kas turi ausis, teklauso!“ Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“ Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti Dangaus Karalystės paslaptis, o jiems neduota. Mat kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais

nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų ir aš jų nepagydyčiau. Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisių jų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo. O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie Karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio. Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. Tačiau jis be šaknų – nepastovus

žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta. Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą.“

 

 

Pirmadienis 10 d.

 

Susikaupti

 

Pirmas sakinys leidžia pamatyti Jėzų, kuris, „išėjęs iš namų, sėdėjo ant ežero kranto“. Leisiu, kad širdyje iškiltų Jėzaus, kuris sėdi vienas prie Tiberiados ežero, vaizdas. Galiu įsivaizduoti spalvas, šviesą, triukšmą ar tylą... Kontempliuosiu Jo susikaupimą.

Ir prieš pasinerdamas į savo savaitę, žengsiu žingsnį, atsisėsiu nuošaliai ir nors kelias minutes pabūsiu Dievo žvilgsnyje.

 

 

Antradienis 11 d.

 

Pasisemti įkvėpimo

 

Stebėsiu Jėzaus elgesį ir mokymą: Jis žino, kaip išlaikyti reikiamą atstumą su minia ir pasirinkti tinkamus įvaizdžius. Su savo mokiniais Jis moka bendrauti artimai ir sutinka paaiškinti jiems palyginimo prasmę. Galiu apmąstyti, kaip kreipiuosi į aplinkinius. Viešpatie, padėk man rasti

tinkamą atstumą ir tinkamus žodžius su žmonėmis,

kuriuos sutiksiu šiandien.

 

 

Trečiadienis 12 d.

 

Palikti savo baimes

 

Jėzus atskiria tuos, kuriems duota pažinti Dangaus karalystės slėpinius, pavyzdžiui, mokinius, ir minią, kurios žmonės „žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta“. Leisiu šiems Jėzaus žodžiams skambėti manyje. Į kokias mano gyvenimo situacijas, į kokius santykius mane jie kreipia? Atskleisiu Viešpačiui savo troškimą, kad būčiau dėmesingas ir atviras Jo Žodžiui. Prašysiu Jo malonės,

kad palikčiau man trukdančias baimes.

 

 

Ketvirtadienis 13 d.

 

Įsišaknyti

 

Jėzus apibūdina elgesį žmogaus, kuris žino, kaip priimti Žodį ir juo džiaugiasi, bet neturėdamas šaknų, suklumpa vos tik ištikus nelaimei. Jis „akimirkos“ žmogus, kurio pakylėjimas gali išblėsti taip pat greitai, kaip ir kilo. Šis nenuoseklumas įprastas mūsų pasaulyje, kur vertinamas greitis ir

stiprios emocijos. Kaip tada pasinerti į gylį ir išauginti šaknis? Viešpatie, išmokyk mane kiekvienos dienos ištikimybės, kad įsigilinčiau į save.

 

 

Penktadienis 14 d.

 

Išrauti

 

Neužtenka, kad Žodis būtų išgirstas, reikia, kad jis duotų vaisių. Kaip ir sėkla, kuri įkrenta tarp erškėčių, gali būti užgniaužta žmogaus širdyje, nes „šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį“. Apmąstysiu „šio pasaulio rūpesčius“. Ką tai reiškia man? Ar galiu atpažinti mintis, elgesį,

kurie slopina manyje esantį Dievo Žodį? Viešpatie, apšviesk mane ir suteik man drąsos bei kantrybės atsikratyti erškėčių, kurie kausto mano širdį.

 

 

Šeštadienis 15 d.

 

Nešti vaisių

 

Palyginimas baigiamas sėklos, kuri krenta į gerą dirvą ir duoda vaisių, įvaizdžiu, skaičiais, konkrečiai primenančiais užaugintą derlių. Svarstysiu, kas mano ar aplinkinių gyvenime galėtų gimti ir išaugti iš Dievo Žodžio: meilė, tikėjimas, džiaugsmas, taika, ramybė, tiesa, teisingumas? Prisiminsiu laiką, kai jaučiau, jog Dievas leido man duoti vaisių tokiu būdu. Dėkosiu ir prašysiu Dievo nuolankumo ir kantrybės, kad leisčiau Jam įdirbti mano žemę.

 

 

Sekmadienis 16 d.

 

Džiaugtis

 

Kaip ir bet kuris palyginimas, šis tekstas kviečia mus susimąstyti ir klausti apie dvasinį savo gyvenimą. Taigi, pagal dienas ir aplinkybes, pripažinkime, kad esame vienoje ar kitoje žemėje. Nesame viena šių žemių, esame visos žemės vienu metu. O nors mūsų žemės keičiasi, sėjėjo kilniaširdiškumas pastovus. Kontempliuokime platų Jo gestą, kad ir kokia būtų ši žemė. Ragaukime šios dovanos džiaugsmą, nuolatinį ir besąlygišką džiaugsmą. Išgirskime, kad Jėzus kviečia į laimę: „Palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi!“ Būk pašlovintas, Viešpatie, už savo ištikimybę ir kilniaširdiškumą! Ir duok mums šiame palaiminimų kelyje malonę leistis

perkeičiamiems. Tegu mūsų žemė, kartais pilna erškėčių ar nevosiškai paruošta, per įvykius ir susitikimus leidžia, kad darbuotumeisi joje.