Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo liepos 8 d. pirmadienio iki
liepos 14 d. sekmadienio, 2024
►link 15-ojo eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad Ligonių patepimo sakramentas jį priimantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiktų Viešpaties stiprybės ir taptų vis labiau
matomu užuojautos ir vilties ženklu visiems..
„Jėzus ėmė juos siuntinėti po du“
Mk 6, 7
Tuos, kuriuos pašaukė, Jėzus siunčia į misiją. Jis liepia jiems leistis į lengvą kelionę, pasiimant tik būtiniausia, neapsikraunant nereikalingais daiktais. Laukiama, kad jie eitų tuščiomis rankomis, ̶ jie kviečiami pasitikėti Dievu. Tikras nuotykis, kuris tikrai trunka ne vieną parą. Norint pradėti šį
judėjimą kreipti į atsivertimą, būtina mokytis. Mes, mokiniai – misionieriai, nuo Krikšto nesame vieni. Veikiame ne savo vardu, esame susieti su Tuo, kurį siuntė Tėvas. Graži grandinė stipriai jungia mus vieną su kitu, kai tarnaujame Dievo karalystei. Iš anksto įspėjame: užduotis ne visada bus lengva, kai kurie žmonės mūsų nepriims. Nesvarbu, būkime laisvi nuo to, kaip būsime priimti.
Anne-Marie Aitken
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 6, 7-13)
Anuo metu Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių. Ir mokė juos: „Į kuriuos namus
užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos.“ Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
Pirmadienis 8 d.
Siunčiami
Nazarete Jėzus randa silpną tikėjimą. Tą Jis apreiškia pranašams. Jis yra juose, siųstuose Dievo. Eime kitur! Tiems, kuriuos pašaukė ir keliavo su Juo, Jis leidžia išgyventi, ką pats išgyvena: būti siunčiamiems. Vaikystėje augome, skatinami vyresniųjų, kurie užaugo anksčiau už mus. Jėzau, ačiū,
kad atsiuntei mane išgyventi tai, kas Tave traukė pirmyn.
Tegul visa mano esybė atsiveria tam, kaip Tu siunti.
Antradienis 9 d.
Po du
Jėzus pašaukė žvejus Simoną ir Andriejų, Jokūbą ir Joną. Po du. Ir dabar Jis siunčia juos po du. Taigi vienas ir kitas yra „liudytojai“. Ko nors nerandu savyje, gaunu iš kito. „Nieko nedarau iš savęs“, – sakys Jėzus. „Skelbiu vien tai, ką mane Tėvas išmokė.“ Veikiu, gyvenu, bet manyje veikia Kitas, į kurį esu atsigręžęs. Viešpatie, siųsdamas mane į šį pasaulį, į darbą ar į kitą vietą, leisk, kad likčiau Tavo darbo tarnas ir liudytojas.
Trečiadienis 10 d.
Duota galia
Kas leidžia man save atiduoti ar neatiduoti sportinėse varžybose, darbe, šeimoje, veikloje ir pan.? Galia, leidžianti augti. Ji pakelia, ragina leistis į kelią, atgaivina. Tačiau ji gali sutikti netikėjimą, kaip Nazarete, arba šiurpias baimes. Netyrosios dvasios nemėgsta gyvo gyvenimo, kitoniškumo. Jėzau, mokyk priimti Tą, kuris leido Tau vaikščioti vandeniu, mokyk kelti akis į Tą, kuris Tave ragino leistis į kelią.
Ketvirtadienis 11 d.
Keliauti neapsikrovus
Šventasis Benediktas ir girdinti jo ausis šiandien ateina į pagalbą. Ką pasiimti su savimi? Nieko arba beveik nieko, save ir žodį, kuris siunčia. Kaip paklūstu įgyvendinti prašymą, įsakymą, nurodymą, man pavestą užduotį? Paklusti – tai išeiti iš savęs, iš savo plano kitam ir sudaryti sąlygas vaisingam susitikimui. Jėzau, dėkoju Tau už pasitikėjimą, padaryk, kad klausyčiaus Tėvo, kad ir kur mane vestum.
Penktadienis 12 d.
Pasilikti... ar iškeliauti
„Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite.“ Kvietimas pasilikti. Nieko neimti? Pasiliksiu. Ar tyla mane vargina? Pasiliksiu. „Pasilikite, kolei išvyksite.“ Kiekvienas išvykimas yra pasirinkimas. Pasirinkimas su vidine ramybe. Kita vertus, tenebūna jokio užsispyrimo, jei kitas tavęs nepriima, jokio kaltės gromuliavimo.
Išeikite atvirai, nevertindami kitų.
Tiesos dvasia, išmokyk mane tave mylėti paprastai, plačiai.
Šeštadienis 13 d.
Atsiversti
„Ragino atsiversti.“ Moralinė pareiga dėl pragaro bausmės? Ar tai būtina, ar tai gyvybiškai svarbi situacija? Jam „reikėjo“ pereiti per Samariją, kentėti ir būti nužudytam bei trečią dieną prisikelti – Jėzus palieka kvietimą gyventi Dvylikai pasiųstųjų. Jei bandysiu santuokoje pakeisti savo sutuoktinį, iskas baigsis. Gydyti, išstovėti, mylėti kitus ar gyvenimą galima, tik einant atsivertimo keliu.
Viešpatie, leisk man nebūti kurčiam Tavo Gerajai Naujienai!
Sekmadienis 14 d.
Liudytojų syvai
„Jo didybės šlovei!“ Šis Pauliaus leitmotyvas kviečia susimąstyti apie Dievo malonę, Dievo, kuris laimina, pasirenka ir siunčia draugus būti savo darbo liudininkais. Priimame Jo malonę, jei leidžiame sau įsišaknyti syvuose. Liudininkas išeina ne dėl savo plano, tikslo, rezultato. Jis išeina, nes jį palietė Kitas, Kūrėjas. Jaučių ganytojas Amosas yra vienas iš jų, ir tai varžo, visada klysta kiti, keistis turime ne mes! Mes „už“ tiesą ir teisingumą.
Vis dėlto tiesa ir teisingumas prisiartina tik prie atsivertusios širdies.
O tai ne kitų reikalas...
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
