Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo liepos 1 d. pirmadienio iki
liepos 7 d. sekmadienio, 2024
►link 14-ojo eilinio sekmadienio, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad Ligonių patepimo sakramentas jį priimantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiktų Viešpaties stiprybės ir taptų vis labiau
matomu užuojautos ir vilties ženklu visiems..
„Nenusigąsk, vien tikėk!“
Mk 6, 2
Sunku tikėti tuo, ką girdime
Jėzus, grįžęs į savo šalį, patiria siaurą mąstymą. Kaip mums gerai pažįstamas vyras ar moteris gali taip pasikeisti? Sunku patikėti, kad iš to, kuris (per daug) pažįstamas, galima sulaukti ko nors naujo ir netikėto. Gera užduoti sau šį klausimą: ar nesame taip pripratę prie Evangelijos neįtikėtinumo, kad nebesuvokiame šoko, sukeliamo staliaus, kuris, atrodo, išmano daugiau nei kunigas, nei teologijos daktaras? Jean-Luc Godard savo filme „Sveika, Marija“ padarė Marija Šveicarijos degalinės vadovo dukrą ir krepšininkę. Epochos skandalas. Beprotiškas menininko įžūlumas
priverčia žmones pajusti Evangelijos beprotybę. Geroji Naujiena skamba su nuostaba. Nustebkime, kaip Viešpats gali prie mūsų prisidėti. Marija yra meilės santrumpa. Trikdo, tiesa?
Thierry Lamboley, jėzuitas
Evangelija pagal šventąjį Morkų
(Mk 6, 1–6)
Anuo metu Jėzus, mokinių lydimas, parkeliavo į savo tėviškę. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir
Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo. O Jėzus jiems tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose.“ Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. Jis
stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.
Pirmadienis 1 d.
Grįžti prie šaltinio (1)
Jėzus su savo mokiniais „parkeliavo į savo tėviškę“. Galiu įsivaizduoti sceną, įsivaizduoti vietas, veidus, pažįstamus kvapus. Ką Jis jaučia? Ko Jis ieško? Kuo rizikuoja? Galbūt vasarą galiu turėti galimybę dar kartą aplankyti pažįstamas vietas. Tai proga paklausti savęs, kokios sąsajos mane
sieja su savo „šaknimis“. Gal jaučiuosi laimingas, gal skauda, o gal „neutralu“? Skirsiu laiko apie tai pasikalbėti su Dievu. Dėkosiu Jam už visa, kas gera ir džiaugsminga, ir prašysiu Jo švelnumo, kad numalšintų skausmą.
Antradienis 2 d.
Grįžti prie šaltinio (2)
Kaip ir bet kurį kitą, žmonės „priskiria“ Jėzų prie „saviškių“. Jis Marijos sūnus, – kodėl evangelistas nekalba apie Juozapą? – ir Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis, Jis turi seseris, kurių vardai neminimi. Nekalbama apie Jėzaus brolius ir seseris, dėl kurių kartais jaučiamės nepatogiai, tai priminimas apie Įsikūnijimą. Jėzus yra konkrečios šeimos narys su tenykščiais džiaugsmais ir įtampomis. Realybę būti kieno nors sūnumi ar dukra, o ir kieno nors broliu ar seserimi kartais sunku priimti. Skirsiu laiko apmąstyti šiems ryšiams, kurie formuoja mane, bet ne viską pasako apie
tai, kas esu. Skirsiu laiko padėkoti už kiekvieną iš šių santykių ir rasiu jiems tinkamą vietą.
Trečiadienis 3 d.
Šventasis Tomas
Prieš kelias dienas šventėme apaštalus Petrą ir Paulių, o šiandien Bažnyčia mini šventąjį Tomą. Labiausiai jį priimame kaip tą, kuris tiki tik tuo, ką mato. Atkreipkime dėmesį, kad jis šio sakinio evangelijose neištaria (Jn 20, 24–29). Kita vertus, pamatęs Kristaus žaizdas, jis sušunka – nuostabus
tikėjimo išpažinimas: „Mano Viešpats ir mano Dievas!” Prašykime Jo užtarimo, kad ir mes pažintume Jėzų kaip savo Viešpatį ir savo Dievą.
Ketvirtadienis 4 d.
Gerai pažįstamas
Taigi Jėzus grįžta ten, kur visi Jį pažįsta arba mano Jį pažįstą. Kartais sakoma: „Tai, kas mūsų akims per daug didinga, mus apakina“, ir tą neabejotinai jau esame patyrę: galiausiai nebepastebime žmonių, kuriuos matome kiekvieną dieną. Šiandien prašysiu malonės, kad žvelgčiau į mane
supančius žmones naujomis akimis, leisčiausi jų nustebinamas ir dėkočiau už tai, kas jie yra.
Penktadienis 5 d.
Jėzus, kuris nuo mūsų pabėga
Visi stebisi Jo žodžiais ir veiksmais. „Iš kur Jam tai?“ Šį klausimą galime užduoti sau kaip šeimai: iš katro tėvo vaikas gauna šią išvaizdos ar charakterio savybę? Visi klausia: „Kas per išmintis Jam suteikta?“ Kaip tik Jėzus visa tai gauna iš savo Tėvo, kurio jie nepažįsta. Taip, Tėvas Jam duoda viską, o Jėzus savo ruožtu grąžina Tėvui viską, ką gauna.
Prašysiu Viešpaties, kad atskleisčiau dovanas, kurias Jis man suteikė, dėkosiu Jam už jas.
Šeštadienis 6 d.
Nemaloni patarlė
Nelengva klausytis Jėzaus žodžių: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose.” Ar tokią patirtį jau esame išgyvenę? Kadangi Jėzaus pašnekovai Jo nemato tokio, koks Jis yra, arba manosi per gerai Jį pažįstantys, Jis gauna etiketę, „supakuojamas” į dėžutę ir traktuojamas kaip pavojus, kurį reikia pašalinti, kaip nurodyta
evangelijoje pagal Luką. Prašysiu Viešpaties kantrybės ir drąsos santykiuose ir situacijose, kurias galiu patirti šeimoje ar kitur.
Sekmadienis 7 d.
Santykių Dievas
Jei Jėzaus pašnekovai „juo piktinosi“, Jis savo ruožtu atrodo nustebęs ir vos ne bejėgis dėl jų netikėjimo. Todėl namie, Nazarete, Jis „negalėjo padaryti jokio stebuklo“. Jis „tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė“. Jėzus tikrai nėra magas, kurio galios užtektų stebuklams padaryti. Kad galėtų išgydyti, Jam reikia kitų tikėjimo. Kelis kartus matome Jį drąsinant pasveikusius žmones žodžiais: „Tavo tikėjimas tave išgelbėjo“, o ne žodžiais: „Per tai įsitikinau didele savo galia.“ Jėzus tarnauja tiems, kurie ateina pas Jį, ir gerbia kiekvieno kelią. Šį sekmadienį vėl džiugiai eikime prie Eucharistijos stalo su tikėjimu, kurį Jis mums siūlo, įsitikinę, kad Jis nori mums paties geriausio.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
