Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

 

nuo birželio 26 d. pirmadienio iki

liepos 2 d. sekmadienio, 2023

 

 

►link 13-ojo eilinio sekmadienio, A

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės, kad esminiu gyvenimo dalyku katalikams taptų Eucharistijos šventimas, kuris iš esmės keičia žmonių tarpusavio santykius ir atveria susitikimui su Dievu ir broliais.

 

 

 

„„Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane“

                                                               Mt 10, 38

  

 

Nesuklysi pasirinkdamas kelią su Jėzumi

 

Imk ir sek paskui: dvi nuostatos, kurių niekada nereikėtų atskirti. Mano kryžius ir Jėzaus kryžius. Tą pamiršus, Gerosios Naujienos galime neišgirsti. Kokia prasmė būtų paimti kryžių – gyvenimas yra gana sunkus kiekvienam – ir pamiršti sekti paskui Jėzų, Jį, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“? Galime apsigauti, jei planuojame sekti paskui Jėzų tik išgyvendami džiaugsmą, kuris ignoruotų dienų sunkumą! Nepakliūkime į spąstus: neturėtų būti skausmo, verčiančio kentėti kryžiaus kančias be prisikėlimo vilties, kaip nereikėtų siekti ir tobulumo, nepaisant tikrovės, ar giedoti Aleliuja, neigiant žaizdas. Konkretus veiksmas padeda ir „kryžių paimti“ ir „sekti paskui Jėzų“.

Sekmadienio Evangelija sako: priimkite mažutėlį kaip tik galite ir duokite jam atsigerti „bent taurę šalto vandens“. Poelgis nesunkus, bet turi savo kainą (galima paimti mažutėlių kryžių neatsargiai arba – atsiduodant) ir ragina mus sekti paskui Kristų (nepažįstamą priimti – tai priimti Jėzų). Geros vasaros!

 

Thierry Lamboley, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

 

(Mt 10, 37–42) 

 

Anuo nuo metu Jėzus bylojo savo apaštalams: „Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją. Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis

teisusis, gaus teisiojo užmokestį. Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio.“

 

 

Pirmadienis 26 d.

 

Mylėti

 

Šiame 10-ame Mato evangelijos skyriuje Jėzus moko savo dvylika mokinių ir jiems pateikia kelionlapį su daugybe veiksmažodžių. Jis jiems nepiešia idiliško misijos paveikslo; priešingai, juos parengia, kad jie galėtų sutikti išbandymus. Jo keliami reikalavimai mums gali atrodyti besaikiai. Iš

tiesų, sekti Juo reiškia suteikti Jam pirmenybę ir išgyventi visą meilę Jame, nes Jis yra meilės šaltinis, tada santykiai šeimoje atsiduria savo vietoje. Viešpatie Jėzau, patrauk mane prie savęs,

kad būčiau vertas Tavęs!

 

 

Antradienis 27 d.

 

Imti savo kryžių

 

Gyvenime daug džiaugsmų ir išbandymų. Daug vienų ir kitų. Jėzus prašo imti savo kryžių, tai yra ištverti susierzinimą, sunkumus, prieštaravimus, nuo jų nebėgant. Kartais šis kryžius yra mūsų draugystės su Kristumi rezultatas dėl to, kad esame krikščionys pasaulyje, kuris kartais tam

priešiškas. Jėzus prašo mūsų nešti ne Jo paties kryžių, o savo; Jo kryžius mums būtų per sunkus. Tai Jis neša visų mūsų kryžius.

Viešpatie Jėzau, padėk man kasdien nešti savo kryžių,

kad ir koks jis būtų sunkus!

 

 

Trečiadienis 28 d.

 

Rasti / prarasti

 

Nemėgstame prarasti, mieliau randame! Jėzus sprendžia paradoksą šiais dviem veiksmažodžiais: vienas dabartyje, kitas – ateityje. Jis kviečia mus nekontroliuoti gyvenimo, savęs nelaikyti savo egzistencijos šaltiniu ar priežastimi. Gyvenimas sekant Juo yra kelionė, išvedanti mus iš savęs

pačių, dovanojant save. Kadangi Jo meilė neįkainojama, galime viską sudėti į Jo rankas.

Taigi, ką išgyvename šiandien, dabar, jau išryškina ateitį.

Viešpatie Jėzau, išmokyk mane nepasilaikyti to,

ko labiausiai noriu išlaikyti savo rankose!

 

 

Ketvirtadienis 29 d.

 

Priimti

 

Jėzus siunčia savo mokinius skelbti Gerosios Karalystės Naujienos. „Kas jus priima, mane priima“, –sako Jis. Kokie nuostabūs žodži ai! Ar suvokiame, kad nešame Kristų tiems, kuriuos sutinkame, Jo vardu? Ir Jėzus prideda: „Kas mane priima, priima ir tą, kuris yra mane siuntęs“; vadinasi, priimti Kristų reiškia priimti ir Jo Tėvą. Todėl esame nešėjai Dievo slėpinio, kuris pranoksta mus ir eina per mus.

Viešpatie Jėzau, leisk man laikytis svetingumo šiandien ir rytoj!

 

 

Penktadienis 30 d.

 

Gauti

 

Kai tarpasmeninius santykius patiriame iki galo, ore tvyro abipusis supratimas ir vienas kito pripažinimas. Būkime dėmesingi tiems, kuriuos priimame: tarp jų gali būti pranašų ir teisiųjų! Iš kokių ženklų galime juos atpažinti? Jų žodžiai turi Evangelijos skonį, net jei kartais jie mus vargina.

Jų gestai mums irgi primena Jėzaus gestus.

Jei leisime, kad mus paliestų, jie gali mums turėti įtakos.

Viešpatie Jėzau, atverk mano širdį,

kad ji keistųsi bendraujant su kitais!

 

 

Šeštadienis 1 d.

 

Duoti

 

Duoti yra daugiau nei gauti. Tas, kuris gauna, prisipildo, tas, kuris duoda, pirmiausia ko nors atsisako ir žengia kito link. „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20,35). Ką duoti? Paprasčiausią stiklinę vandens. Šiuo gestu galima atiduoti save kitam. Šį kartą reikia duoti mažutėliams, kuriems

Jėzus teikia pirmenybę.

Viešpatie Jėzau, labai paprastais gestais, neieškodamas atlygio,

norėčiau atiduoti save Tau ir kitiems!

 

 

Sekmadienis 2 d.

 

Būti mokiniais

 

Mylėti, nešti kryžių, prarasti ir rasti, priimti, gauti, duoti: tiek daug kasdienio gyvenimo veiksmažodžių, rodančių, kad esame Kristaus mokiniai. Tai reiškia ilgą mokymąsi, kaip nesusitelkti į save. Nereikia sakyti ilgų evangelizuojančių kalbų, evangelizuojame dažnai visai nepastebimais

gestais, kurie prabyla mokantiems juos atpažinti.

Šį sekmadienį prisiminkime praėjusią savaitę ir tai, ką suvokėme apie Dievo karalystę, kad paaukotume ją kaip dovaną per Eucharistiją. Viešpats

priims ją, pavers savo Kūnu ir Krauju. Komunijos slėpinys mus sujungia su Juo prieš Jam mus išsiunčiant į pasaulį skelbti Jo stebuklų.

Būkime tikri mokiniai.

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos     .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).